Aukštojo mokslo bendruomenė aptarė įvykusių vertinimų pamokas ir diskutavo dėl ateities
2025 m. birželio 5 d. įvyko Studijų kokybės vertinimo centro organizuotas seminaras „Aukštųjų mokyklų vertinimas: praeities pamokos ir sprendimai ateičiai“, skirtas aukštųjų mokyklų atstovams, studentams, politikos formuotojams ir visiems bendruomenės nariams, suinteresuotiems aukštuoju mokslu.
Didelio dėmesio sulaukusiame renginyje iš viso susirinko apie 100 dalyvių iš skirtingų aukštojo mokslo sektorių ir organizacijų. Pristatymus rengė ir pranešimus skaitė SKVC Institucinio vertinimo skyriaus vedėja Kristina Sutkutė ir SKVC direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė, o seminarą moderavo SKVC direktorė Zinaida Manžuch. Įžvalgomis apie aukštųjų mokyklų vertinimo ciklą dalijosi praėjusiuose vertinimuose dalyvavę ekspertai: Kroatijos Algebra Bernays universiteto kokybės prorektorė Ana Tecilazić ir nepriklausomas aukštojo mokslo ekspertas iš Vokietijos Bastian Baumann. Po pranešimų vyko apskritojo stalo diskusija, kurioje dalyvavo platus aukštojo mokslo sektorių atstovų spektras: Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja (taip pat SKVC Tarybos narė), Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius Juozas Lazutka (taip pat SKVC patariančiosios institucijos, Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos pirmininkas), ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto kokybės ir akreditacijų direktorė Jolita Butkienė ir Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslo ir organizacijos plėtrai bei SKVC tarybos pirmininko pavaduotoja Inga Stravinskienė.
Pristatyta aukštųjų mokyklų institucinio vertinimo rezultatų apžvalga
Pirmoje seminaro dalyje SKVC Institucinio vertinimo skyriaus vedėja Kristina Sutkutė pristatė 2020–2024 metais atlikto aukštųjų mokyklų vertinimo rezultatų apžvalgą. Šią analizę sudaro 5 dalys: bendroji dalis (bendra apžvalga ir pagrindinės sistemos horizontalios stiprybės ir silpnybės) ir 4 vertinamųjų sričių apžvalga, kurių kiekvieną atitinkamai sudaro esamos padėties apžvalga, gerųjų praktikų ir rekomendacijų apibendrinimas bei SKVC pasiūlymai ateičiai. Apžvalga siekiama apibendrinti esamą situaciją (tendencijas, sistemos stiprybes ir silpnybes) ir teikti rekomendacijas tolesniam sričių vystymui.
Tai jau antrasis Studijų kokybės vertinimo centro įgyvendintas institucinio aukštųjų mokyklų vertinimo ciklas. Jame iš viso įvertintos 35 aukštosios mokyklos 19 kolegijų ir 15 universitetų bei 1 užsienio aukštosios mokyklos filialas. Vertinimams pasitelkti net 208 ekspertai iš 28 šalių.
Iš viso ekspertai pateikė 737 rekomendacijas aukštųjų mokyklų veiklai gerinti, be to, buvo identifikuoti 244 gerųjų praktikų pavyzdžiai, vadinasi, yra daug erdvės Lietuvos aukštojo mokslo sistemos dalyviai gali tobulėti.
Iš keturių vertinamųjų sričių (valdymas, kokybės užtikrinimas, studijos ir mokslo veikla, poveikis regionų ir visos šalies raidai) geriausiai vertinamas aukštųjų mokyklų poveikis regionų ir visos šalies raidai, o sudėtingiausia ir daugiausia problemų kelianti vertinamoji sritis kolegijose – valdymas, o universitetuose – kokybės užtikrinimas. Antroje vietoje abiejuose sektoriuose yra studijų ir mokslo (meno) veikla, kurios stiprinimui reikia skirti nemažai dėmesio.
Daugiausia žemiausių įvertinimų buvo studijų ir mokslo veiklos srityje (net keturiose aukštosiose mokyklose), dvejose aukštosiose mokyklose neigiamai įvertintas valdymas, vienoje – poveikis. Nors nė karto nebuvo neigiamai (1 balu) įvertintas kokybės užtikrinimas, šioje srityje parašyta mažiausiai įvertinimų 4 balais (tik keturi atvejai iš 35 aukštųjų mokyklų).
Pamokos ateičiai
SKVC direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė savo pranešime „Naujo išorinio kokybės užtikrinimo modelio koncepcija“ akcentavo, kad pamokos, įgytos praėjusiame vertinimo cikle, bus itin naudingos rengiant naują vertinimo modelį. Tarp šių pamokų yra ir ENQA ekspertų, vertinusių SKVC kaip kokybės agentūros veiklą, rekomendacijos dėl visos sistemos tobulinimo. Be to, kuriant naują modelį, svarbu nepamiršti EBPO ekspertų pateiktų rekomendacijų aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemos stiprinimui bei kitų Europos aukštojo mokslo erdvės šalių patirtis. Visgi sutariama, kad ateityje turėtų būti peržiūrima šiuo metu naudojama itin smulki vertinimo skalė, taip pat yra konsensusas dėl to, kad dabartine forma studijų krypčių vertinimo, užbaigus šį ciklą, tęsti nereikėtų. Seminaro kalbėtojai, SKVC organizuotuose vertinimuose dalyvavę užsienio ekspertų grupių nariai, negailėjo savo pranešimuose pozityvių pastebėjimų apie SKVC procesų organizavimą bei išsakė galimus iššūkius, galinčius pasireikšti Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje. Kaip pastebėjo ekspertė Ana Tecilazić, sudėtinga užtikrinti nuoseklumą visoje Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, o kokybės užtikrinimo standartai, nors yra pamatuojami ir atitinka ESG, išlieka subjektyvūs. Kita svarbi tendencija, būdinga Lietuvos aukštajam mokslui, į kurią atkreipė dėmesį ekspertė, yra tai, kad nemažai Lietuvos aukštojo mokslo institucijų vadovaujasi ISO standartais, dėl ko sudėtinga juos perteikti siekiant atitikti ESG lūkesčius. Ekspertas Bastian Baumann įvardijo, kad didesnė atsakomybės dalį už kokybės užtikrinimo procesus turėtų prisiimti ir pačios aukštosios mokyklos. Po pranešimų vykusioje apskritojo stalo diskusijoje buvo išsakytas pasatebėjimas, jog kokybės užtikrinimo kultūra turėtų labiau prisitaikyti prie kiekvienos aukštosios mokyklos pagal atitinkamą aukštosios mokyklos profilį, o ne būti derinama pagal išorinį vertinimą. Taip pat diskusijoje prieita prie išvados, kad pasireiškiantys visiškai priešingi studijų krypčių vertinimo ir institucinio vertinimo rezultatų atvejai reprezentuoja studijų krypčių vertinimo rezultatų didelius netolygumus, esančius institucijų viduje.
Renginio pranešimus rasite paspaudę čia.
Aukštųjų mokyklų vertinimo rezultatų apžvalgą rasite čia.
Atnaujinimo data: 2025-07-07
Taip pat skaitykite:
Informacija profesinio mokymo teikėjams: ką žinoti, priimant užsienio kvalifikacijos turėtoją?
Parengta 2021–2023 m. kasmetinė studijų krypčių stebėsenos rodiklių ataskaita
Pristatytas internetinis AR-GO įrankis, skirtas automatiniam kvalifikacijų pripažinimui