2025-06-12

Europos Sąjungos Taryba priėmė rekomendaciją dėl kokybės užtikrinimo ir pripažinimo sistemos aukštajame moksle

2025 m. gegužės 12 d. pasirodžiusi Europos Sąjungos Tarybos rekomendacija dėl kokybės užtikrinimo ir pripažinimo sistemos aukštajame moksle ypač aktuali Lietuvos aukštojo mokslo sistemai, kadangi šiuo metu projektuojamas naujas išorinio kokybės užtikrinimo modelis, kuris turėtų pradėti veikti nuo 2027 metų. Toliau pristatome svarbiausius šios Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos aspektus. Valstybėms narėms rekomenduojama šias Rekomendacijas įgyvendinti kuo greičiau, kad visų tipų aukštosios mokyklos galėtų suteikti Europos laipsnio ženklą, ir reguliariai informuoti Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi atitinkamu lygmeniu siekiant prisidėti prie šios rekomendacijos tikslų, kaip esminių žingsnių kuriant ir toliau plėtojant Europos švietimo erdvę.​

Visų kokybės užtikrinimo sistemų tobulinimas

 

Skatinama nuolat tobulinti kokybės užtikrinimo sistemą. Tai reiškia, kad ​kokybės užtikrinimo sistemos turi būti tinkamos pagal paskirtį, todėl į pokyčius galima atliepti įvairiai – per vidaus kokybės užtikrinimo procedūrų tobulinimą, institucinį vertinimą, atliekant tikslines ar temines kokybės peržiūras sistemos lygmeniu​.

Šioje rekomendacijoje Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės (ESG) išlieka pagrindiniu instrumentu tobulinant kokybės užtikrinimo sistemas​.

Pasiūlytas aktualių temų rinkinys, į kurį galėtų būti atliepta įvairiais kokybės užtikrinimo instrumentais:

  • Pamatinės Bolonijos proceso vertybės;
  • Studijų rezultatų susiejimas su karjeros stebėsena;
  • Mikrokredencialų žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai kūrimas;
  • Sinergija tarp profesinio mokymo ir mokslinių tyrimų, inovacijų ir paslaugų visuomenei;
  • Įtrauktis aukštajame moksle;
  • Patraukli ir tvari akademinė karjera bei darbo sąlygos;
  • Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas.​

Raginama vengti papildomos administracinės naštos​ ir skatinamas socialinių dalininkų dalyvavimas puoselėjant kokybės kultūrą, priimant sprendimus dėl akreditavimo, registravimo ir vertinimo pagal ESG​. Pabrėžiama, kad aukštosios mokyklos turėtų sekti, kiek kokybės užtikrinimas prisidėjo prie studijų kokybės gerinimo, o kokybės užtikrinimo agentūros turėtų skelbti išvadas DEQAR, tarpininkautų verčiant šias išvadas.

Vidinio kokybės užtikrinimo sistemos turėtų apimti visą mokymosi pasiūlą, įskaitant mikrokredencialus ir šiuo atveju reikėtų vadovautis Europiniu požiūriu į mikrokredencialus (Tarybos 2022-06-16 rekomendacija 2022/C 243/02​).

Skatinama tinklaveika: tiek aukštosios mokyklos, tiek kokybės agentūros turėtų mokytis iš kolegų Europos švietimo erdvėje, ypač išskirtos temos – absolventų karjeros stebėsena ir projekto „European Higher Education Sector Observatory“ veiklos.

 

Specialiai aukštųjų mokyklų aljansų kokybės užtikrinimui skirtos sistemos sukūrimas

 

Siekiama sukurti šią specialią kokybės užtikrinimo sistemą, remiantis EUniQ ir IMINQA projektų rezultatais, taip pat mažinti administracinę naštą bei leisti vertinimus atlikti EQAR registruotoms kokybės agentūroms.

 

Lankstumo didinimas

 

Vykdant išorės kokybės užtikrinimą, siūloma didinti taikomų metodų lankstumą (nesvarbu, kokie instrumentai taikomi - studijų programų vertinimas ar mišraus tipo, apimant institucinį lygmenį, instrumentai). Šiuo tikslu valstybėms narėms rekomenduojama palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą ir didinti jų aukštojo mokslo sistemų lankstumą​, taip pat pilnai įgyvendinti susitarimus dėl Europinio požiūrio į jungtinių studijų programų kokybės užtikrinimą.

Sistemų lankstumui rekomenduojama:

  • Vystyti vidinius kokybės užtikrinimo procesus ir stiprią institucinę kokybės kultūrą​.
  • Kai jau yra sukurta stipri vidinė kokybės užtikrinimo sistema, judėti institucinio lygmens kokybės užtikrinimo link, pvz., atsisakant privalomo visų programų kokybės užtikrinimo, paliekant naujų programų vertinimą ir, kai įmanoma, įvedant vidines reakreditacijos procedūras, kaip vidinio kokybės užtikrinimo proceso dalį.
  • Daugiau remtis duomenimis, įskaitant absolventų karjeros stebėsenos ir duomenimis iš Europos aukštojo mokslo sektoriaus stebėjimo centro.​
  • Remti aukštųjų mokyklų tarpusavio mokymąsi ir gebėjimų stiprinimą tam, kad būtų stiprinama jų kokybės kultūra pereinant prie institucinio kokybės užtikrinimo metodo taikymo​.

 

Kai dar nėra įgyvendintas Europinis jungtinių programų kokybės užtikrinimo modelis, siūloma leisti juo pasinaudoti, netgi skatinti jį taikyti bei sukurti tokią aplinką, kad Europinio modelio taikymas nesukeltų jokių finansinių nuostolių, palyginti su nacionaliniu lygmeniu atliekamomis procedūromis. Rekomenduojama atsisakyti nacionaliniu mastu papildomai nustatytų kokybės užtikrinimo kriterijų​. Europinio požiūrio į jungtines programas taikymui šalys kviečiamos teikti gaires ir paramą aukštųjų mokyklų kokybės užtikrinimo srityje dirbantiems žmonėms​.

Jungtinio Europos laipsnio ženklo kūrimas

 

Europos laipsnio ženklas gali būti suteikiamas, kai tenkinami visi Rekomendacijos II priede nustatyti jungtinio Europos laipsnio ženklo kriterijai, išdėstyti žemiau.

Rekomendacijoje II-ame priede išskirtos dvi kriterijų grupės – dėl studijų programų organizavimo ir dėl Europinio dėmens.

Įvardintos septynios studijų programų organizavimo kriterijų grupės:​

  • Jungtinę studijų programą turi siūlyti ne mažiau kaip dvi aukštosios mokyklos iš ne mažiau kaip dviejų skirtingų valstybių narių.
  • Bendras programos kūrimas, vykdymas, jungtinio laipsnio suteikimas, išduodamas Diplomo priedėlis, ECTS naudojimas​.
  • Bendras kokybės užtikrinimas pagal ESG ir Europinį požiūrį, kai vertina ES registruota EQAR esanti agentūra.
  • Į studentus orientuotas mokymas(is)​.
  • Visiems prieinamas naudojimasis universitetinių miestelių paslaugomis​.
  • Lankstus ir integruotas studentų mobilumas (ne mažiau 30 ECTS, ne trumpiau 6 mėn.).
  • Bendras vadovavimas  baigiamiesiems darbams ir bendras jų vertinimas​.

Nustatyti šeši Europinės dimensijos kriterijai:​

  • Tarpdiscipliniškumas ir moksliniais tyrimais grindžiamas mokymasis​.
  • Galimybės mokytis ne tik akademinėje aplinkoje ir platus įsidarbinamumas.
  • Skatimenizacija​.
  • Daugiakalbystė.
  • Įtraukumas (įskaitant Europos tyrėjų chartijos principų laikymąsi)​.
  • Aplinkos tvarumas.

Automatinio pripažinimo įgyvendinimas

 

Rekomendacijos, skirtos valstybėms narėms apima pripažinimo sąsajas su kokybės užtikrinimu ir bendradarbiavimo stiprinimą:

    • Remti ir vertinti automatinio pripažinimo įdiegimo laipsnį per vidinį ir išorinį kokybės užtikrinimą.
    • Sukurti gaires aukštosioms mokyklos dėl aiškaus procedūrų atskyrimo tarp automatinio kvalifikacijų pripažinimo ir priėmimo.
    • Skatinti priėmimą studijų rezultatų pagrindu.
    • Dirbti kartu su aukštosiomis mokyklomis ir už pripažinimą atsakingomis organizacijomis peržiūrint pripažinimo sprendimus, plėsti duomenų rinkimą ir įrodymus instituciniu, regioniniu, nacionaliniu ir Europiniu lygmenimis.
    • Teikti pagalbą aukštosioms mokykloms, kad jos išduotų mikrokredencialus EDC formatu, įskaitant ELM, kuris padėtų įsitikinti kvalifikacijos autentiškumu ir kokybės užtikrinimo rezultatais.
    • Remti tinklaveiką tarp ENIC-NARIC centrų ir aukštųjų mokyklų per mokymus ir skaitmeninių įrankių naudojimą, įskaitant dirbtinį intelektą, ir bendradarbiaujant su kokybės užtikrinimo agentūromis​.
    • Remti bendradarbiavimą tarp ENIC-NARIC centrų ir kokybės agentūrų nacionaliniu ir Europiniu lygmeniu, įskaitant per ENIC-NARIC tinklus ir ENQA​.

 

Su visu Rekomendacijos tekstu lietuvių kalba galite susipažinti čia.

Bet dėl tikslumo siūloma analizuoti Rekomendacijos tekstą anglų kalba čia.