Dažniausiai užduodami klausimai

Akreditacija yra statusas, suteikiamas programai, kuris nurodo, jog programa atitinka jai keliamus reikalavimus. Taip pat  šis terminas yra glaudžiai susijęs su studijų programų tarptautiniu vertinimu. Kuomet studijų programa yra įvertinama tarptautinių ekspertų, jai yra suteikiamas „galiojimo terminas“ – akreditacija. Jeigu programa yra akredituota, tai reiškia, kad studijų programa atitinka jai keliamus reikalavimus ir aukštoji mokykla gali vykdyti šią studijų programą tam tikrą laikotarpį.

Lietuvoje studijų programų išorinį vertinimą gali atlikti Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą (EQAR). Studijų programoms vertinti SKVC pasitelkia ekspertus, kurie atrenkami, vadovaujantis SKVC direktoriaus patvirtintu Ekspertų atrankos aprašu. Daugumą studijų programų vertina tarptautinės ekspertų grupės. Po ekspertų grupės sudarymo (kurią sudaro tos krypties ekspertai iš įvairių Europos šalių, įskaitant lietuvius ), ekspertai išnagrinėja savinanalizės suvestinę (dokumentas, kurį pateikia aukštoji mokykla, kuriame ji įsivertina pagal SKVC nustatytus kriterijus), vyksta į aukštąją mokyklą aptarti programos įgyvendinimo su jos vykdytojais, studentais, absolventais, darbdaviais. Remiantis informacija, gauta vizito ir pasiruošimo vizitui metu, ekspertai įvertina programą pagal tam tikrus kriterijus. Kiekviena vertinamoji sritis gali būti įvertinta nuo 1 iki 4 balų, o galutinis balas, kurį gauna programa, yra visų sričių įvertinimų suma. Apibendrinę visą informaciją, ekspertai pateikia išvadas, kuriose nurodo programos stiprybes, silpnybes ir pateikia rekomendacijas. Su šiomis išvadomis galite susipažinti čia.

Visų vykdomų studijų programų išorinio vertinimo išvados skelbiamos Studijų kokybės vertinimo centro tinklalapyje, nuo 2014 m. – taip pat ir Atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje (AIKOS). Jei SKVC tinklalapyje išvados nėra paskelbtos, programa per savo vykdymo laikotarpį dar nebuvo vertinta. Tokiu atveju studijų programų akreditavimo terminą galima sužinoti AIKOS sistemoje, įvedus studijų programos kodą.

Programos vertinamos pagal 6 vertinimo sritis:

• studijų tikslai ir numatomi rezultatai: absolventų žinių ir gebėjimų atitikimas teisės aktų reikalavimams, šalies poreikiams;
• studijų sandara: dalykų turinys, trukmė, išdėstymas studijų plane ir kt.;
• personalas: dėstytojų patirtis, kvalifikacija;
• materialieji ištekliai: studijų aplinka, biblioteka, studijoms būtina įranga;
• studijų eiga ir jos vertinimas: studijų proceso organizavimas, studijų pasiekimų vertinimas ir parama studijuojantiems;
• programos vadyba: aukštosios mokyklos viduje vykdomi procesai, kurie užtikrina studijų kokybę ir programos atnaujinimą.

Kiekviena iš šių sričių turi vertinimo kriterijus. Pavyzdžiui, vertinant sritį „studijų eiga ir jos vertinimas“, analizuojama, ar priėmimo į studijas reikalavimai yra pagrįsti; ar sudaromos sąlygos studentams gauti tinkamą akademinę ir socialinę paramą; ar vertinimo sistema yra aiški, vieša ir tinkama ir kt.

Visus vertinimo kriterijus galima rasti Vykdomų studijų programų vertinimo metodikos 58-63 punktuose.

Kiekviena vertinamoji sritis vertinama 4 balų skalėje.

Geriausiai vertinamos tos programos, kurių kiekviena vertinamoji sritis yra įvertinama 3-4 balais. Jos akredituojamos 6 metams.

Tobulintinos yra tos programos, kurių bent viena sritis įvertinama 2 balais. Tokia programa yra akredituojama 3 metams.

Jei bent viena sritis yra įvertinama 1 balu, programa  neakredituojama. Programoje studijuojantiems, bet jos dar nebaigusiems studentams sudaromos galimybės baigti studijas.  Taip pat neakredituojama yra ta programa, kuri tris kartus iš eilės yra vertinama patenkinamai (akredituojama 3 metams), nes tai reiškia, kad programos kokybė per šį laikotarpį nepagėrėjo.

Taip. SKVC vertinimo metu yra užtikrinama, kad į studentų nuomonę būtų atsižvelgta – studentų atstovas yra pilnavertis ekspertų grupės narys. Taip pat aukštojoje mokykloje, ekspertai susitinka su vertinamos studijų programos studentais bei absolventais. Susitikimo metu studentai yra skatinami išreikšti savo nuomonę uždarame susitikime su ekspertų grupe, kuriame nedalyvauja jokie kiti aukštosios mokyklos atstovai.

Naujos studijų programos yra kuriamos aukštųjų mokyklų. Jos įvertina naujos programos absolventų poreikį rinkoje ir savo galimybes. Tam, kad į naują programą galėtų būti priimami studentai, ji turi būti įregistruota, įvertinta ir akredituota. Aukštoji mokykla, siekianti, kad naujai sukurta programa būtų akredituota, turi pateikti Studijų kokybės vertinimo centrui prašymą, detalų programos aprašą bei kitus susijusius dokumentus.

Išsamiau su ketinamų vykdyti studijų programų vertinimo procesu galite susipažinti čia.

Studijų programas galima lyginti pagal ekspertinio vertinimo rezultatus – pagal balus ir pagal išvadų tekstą. Ekspertinio vertinimo išvadas galima rasti čia. Visos programos vertinamos pagal tuos pačius kriterijus ir vertinamąsias sritis.

Tarptautiniuose reitinguose didelis dėmesys skiriamas mokslo pasiekimams (pvz., Nobelio premijai, mokslo rezultatų skelbimui tarptautiniuose žurnaluose ir jų citavimui), kiek mažesnis  dėmesys skiriamas dėstymui ir mokymuisi, studijų kokybei. Taip pat reitingai gali būti subjektyvūs ir veikiami komercinių interesų, dėl to į bet kokią reitinguojamą informaciją reikėtų žvelgti kritiškai.

SKVC ekspertu galima tapti užpildžius anketą čia.

Jeigu studentas nėra patenkintas studijų kokybe, rekomenduotina kreiptis į studijų programą teikiančio fakulteto studentų atstovybę arba vidinę aukštosios mokyklos kokybę užtikrinančius darbuotojus. SKVC negali nagrinėti ginčų dėl studijų proceso, kadangi aukštoji mokykla turi pilną studijų proceso įgyvendinimo autonomiją – t.y. aukštoji mokykla pati nusistato studijų proceso taisykles.

Taip. Gavę iš SKVC informaciją apie numatomą ekspertų grupės sudėtį ir vizito datą, per 5 darbo dienas galite raštu pateikti savo nesutikimą dėl vieno ar kito asmens. Rašte turėtų būti išdėstyti argumentai ir faktai dėl numatyto eksperto galimo šališkumo, profesionalumo ar pan.

Jūsų argumentai būtų svarstomi SKVC ir priimamas sprendimas, ar numatytas ekspertas turi būti keičiamas. Galimi atvejai, kai ekspertas dalyvauja konkrečios institucijos programos vertinime tik stebėtojo teisėmis, t.y. aktyviai nedalyvauja susitikimuose ir nerengia išvadų.

Vizito darbotvarkė gali būti keičiama. Paprastai vertinimo koordinatorius parengia tipinę darbotvarkę, tačiau institucijos pasiūlymai turėtų padėti sudaryti darbotvarkę kuo racionaliau. Pvz., materialinei bazei apžiūrėti paprastai skiriama 1 valanda. Tačiau tos valandos gali nepakakti, jei Jūsų programai svarbūs objektai yra skirtingose miesto dalyse; arba per daug, jei patalpos, įranga ir biblioteka (skaitykla) yra viename pastate ar net aukšte. Patartina iki vizito suderinti su vertinimo koordinatoriumi ir ekspertais, ką šie norėtų būtinai aplankyti ir pamatyti, o ko galėtumėte ir nerodyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad materialiosios bazės apžiūros metu nereikėtų rodyti visko, kas yra aukštojoje mokykloje, bet nesusiję su vykdoma studijų programa.

Susitikimo su darbdaviais ir absolventais trukmė taip pat turėtų būti derinama, nes ji priklauso nuo to, kiek darbdavių ir absolventų ketinate kviesti.

Visi klausimai turėtų būti derinami su vertinimo koordinatoriumi. 

Pagal SKVC nustatytą tvarką vienas aukštosios mokyklos bendruomenės narys to paties vizito metu gali dalyvauti tik viename susitikime su ekspertų grupe, o susitikimuose su absolventais ir darbdaviais negali dalyvauti toje aukštojoje mokykloje studijuojantys ar dirbantys asmenys.

Esant poreikiui, aukštoji mokykla turi užtikrinti vertėjo paslaugas. Vertėjo profesionalumas labai svarbus siekiant užtikrinti sėkmingą vizito eigą.

Pageidautina, kad į klausimus susitikimo metu atsakinėtų ne vienas žmogus – būtų aktyvūs visi dalyvaujantys. Į ekspertų klausimus reikėtų atsakyti aiškiai ir glaustai.

Nepamirškite ir elementarių mandagumo taisyklių: vizito metu reikėtų išjungti mobiliuosius telefonus, nediskutuoti tarpusavyje.

Taip, galima ir reikia. Tai palengvina ekspertų grupės ir aukštosios mokyklos bendravimą vizito metu. Informaciją apie pokyčius rekomenduojame atsiųsti Jūsų programai priskirtam SKVC vertinimo koordinatoriui, kuris informuos ekspertus. Papildoma informacija turėtų būti pateikta vėliausiai likus 2 savaitėms iki vizito.

Savianalizės suvestinėje pateikiami ir aptariami paskutinių 5 mokslo metų duomenys. Jei savianalizės suvestinę teikiate prasidėjus naujam semestrui (pvz., kovo mėn.), joje turėtų būti įtraukti ir  pasibaigusio (rudens semestro) duomenys.

Jei programa vykdoma trumpiau, pateikiami viso programos vykdymo laikotarpio duomenys. 

Jei aukštoji mokykla pageidauja, kad SKVC atliktų vykdomos studijų programos vertinimą ir akreditavimą, ji turi pateikti 1) prašymą vertinti ir akredituoti studijų programą ir 2) studijų programos savianalizės suvestinę.

Jei vykdoma studijų programa jau yra įvertinta kitoje vertinimo agentūroje, aukštoji mokykla turi pateikti 1) prašymą akredituoti studijų programą ir 2) ne senesnę kaip vienerių metų studijų programos išorinio vertinimo išvadą.

Aukštoji mokykla, ketinanti vykdyti studijų programą, SKVC pateikia:

1) prašymą akredituoti studijų programą;

2) ketinamos vykdyti studijų programos aprašą;

3) aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) ar atitinkamo nevalstybinės aukštosios mokyklos valdymo organo deklaraciją dėl ketinamos vykdyti studijų programos atitikties studijų programų reikalavimams

Vienos pakopos aukštojo mokslo sistema

Šiai sistemai būdingos vienos pakopos studijos, kurias baigus buvo suteikiama profesinė kvalifikacija. Vadovaujantis 2002 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 754 „Dėl studijų, baigtų pagal vienos pakopos aukštojo mokslo sistemą, prilyginimo atitinkamų pakopų nuosekliosioms studijoms”, tokia kvalifikacija yra lygiavertė kvalifikacijai, įgytai baigus universitetines antrosios pakopos arba vientisąsias studijas. Asmenys, įgiję tokią kvalifikaciją, turi teisę stoti į universitetines trečiosios pakopos studijas arba pradėti profesinę veiklą.

Išsami informacija apie priėmimo taisykles į Lietuvos Respublikos aukštąsias mokyklas, Lietuvoje pripažintų mokyklų sąrašus, studijų programas ir kt. pateikta duomenų bazėje (žr. http://www.aikos.smm.lt/).

Stojant į aukštąsias mokyklas bendrojo priėmimo metu informaciją apie priėmimo taisykles, egzaminų tvarkaraščius, dokumentų priėmimo terminus ir kt. rasite Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) interneto svetainėje adresu http://www.lamabpo.lt/ arba pasirinktų aukštųjų mokyklų interneto svetainėse.

Daugiau informacijos rasite http://www.studyinlithuania.lt/lt/. 

Tokių mokyklų diplomai nepripažįstami aukštojo mokslo diplomais, vadovaujantis 1996 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. VIII-62 „Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo“. 

Lietuvoje sovietiniu periodu veikė Vilniaus aukštoji partinė mokykla (1956–1990 m.) bei Lietuvos KP CK Marksizmo-leninizmo universitetas, turėjęs dvimetį marksizmo-leninizmo filosofijos fakultetą. Partinės mokyklos, nors vadintos aukštosiomis, bet aukštojo mokslo sistemai nepriklausė. Jos buvo pavaldžios partinėms institucijoms. Partinėse mokyklose buvo perteikiamos komunistų partijos ideologinės nuostatos ir formuojami bei ugdomi partinės propagandos gebėjimai. Visų aukštųjų partinių mokyklų mokymo programas sudarinėjo ir jų vykdymą kontroliavo SSKP CK Aukštoji partinė mokykla Maskvoje bei SSKP CK Neakivaizdinė aukštoji partinė mokykla. 

Aukštuoju koleginiu išsilavinimu Lietuvoje laikomas išsilavinimas, įgytas baigus koleginių studijų programas aukštosiose mokyklose – kolegijose. Koleginių studijų programų absolventai turi teisę stoti į magistro studijų programas. 

Aukštesnįjį išsilavinimą teikusios aukštesniosios mokyklos nebuvo aukštojo mokslo institucijos ir aukštojo mokslo studijų programų nevykdė. Aukštesniojo mokslo programos, į kurias buvo priimama turint vidurinį išsilavinimą, buvo skirtos įgyti povidurinį profesinį parengimą, suteikiantį aukštesnio lygmens, palyginus su profesinio mokymo programomis, profesines kompetencijas. Baigus aukštesniojo mokslo programą išduotu Aukštesniojo mokslo diplomu liudijama profesinė kvalifikacija teikia teisę užsiimti tam tikra profesine veikla. 

Aukštesnysis mokslas gali būti įskaitytas koleginių studijų programos dalimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 442 „Dėl neuniversitetinių studijų organizavimo asmenims, studijavusiems pagal aukštesniųjų studijų programą, principų patvirtinimo”. Tokiu būdu per trumpesnį laiką gali būti įgytas profesinio bakalauro laipsnis. Įskaitymas vyksta kolegijoje, kurioje norima studijuoti. Kolegijų sąrašas teikiamas www.aikos.smm.lt.

Kolegijos buvo įkurtos reorganizavus aukštesniąsias mokyklas. Švietimo įstaigos pavadinimo ir statuso (buvo aukštesnioji – tapo aukštąja mokykla (kolegija)) kaita nepakeičia įgyto išsilavinimo lygmens, t. y. nepaverčia jo koleginiu aukštuoju, jei buvo įgytas kito lygmens, kaip kad aukštesnysis, išsilavinimas.

SKVC nuomone, baigtos išlyginamosios (papildomosios) studijos neliudytų įgijus aukštąjį universitetinį išsilavinimą, remiantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis. Pagal įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktų nuostatas, universitetinį išsilavinimą liudytų įgytas bakalauro, magistro, mokslo (meno) daktaro laipsnis, kurie teikiami baigus jiems įgyti skirtas universitetinių studijų programas. 

Išlyginamosios studijos įprastai organizuotos kolegines studijas baigusiems asmenims, norintiems studijuoti magistrantūroje. Jų tikslas – baigti papildomus studijų dalykus, kurie, universiteto nuomone, reikalingi norint studijuoti pagal magistro programą. Tad papildomų (išlyginamųjų) studijų tikslas būtų studijų programų skirtumų išlyginimas, o ne universitetinio išsilavinimo įgijimas.  

SKVC tokio pobūdžio klausimų nesprendžia. Mokytojo, logopedo, auklėtojo, specialiojo pedagogo, surdopedagogo, mokyklos psichologo, tiflopedagogo profesinė veikla Lietuvoje yra reglamentuojama, t. y. jai keliami specifiniai reikalavimai. Atsakyti į klausimą, ar įgytas išsilavinimas suteikia teisę dirbti pagal vieną iš minėtų profesijų, kompetentinga būtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kaip atsakinga už minėtas profesijas. Greta kiekvienos iš minėtų profesijų yra nurodomi ministerijos atstovo kontaktiniai duomenys čia.

Aukštosios mokyklos – kolegijos pradėtos steigti tik nuo 2000 m., kai pradėta kurti aukštąjį neuniversitetinį sektorių. Iki to laiko tokio tipo aukštųjų mokyklų nebuvo. Kai kurios iš veikusių aukštesniųjų mokyklų savo pavadinime vartojo žodį „kolegija“ (pvz., Rastenienės kalbų ir vadybos kolegija, G. Stulpinienės vadybos kolegija, Rokiškio kolegija, Kėdainių Jonušo Radvilos kolegija, Kolpingo kolegija „Interverslas“ ir kt.), tačiau jos nebuvo aukštosios mokyklos ir nevykdė aukštojo mokslo studijų, todėl jų nereikia tapatinti su aukštosiomis mokyklomis – kolegijomis. 

Plačiau klausimu dėl pavadinimų panašumo dar 2003 m. yra pasisakiusi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (dab. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija). Pasak ministerijos, žodis „kolegija“ tuo metu nebuvo draudžiamas vartoti juridinių asmenų pavadinimuose ir ne viena aukštesniosios mokyklos statusą turinti įstaiga jį vartojo savo pavadinime. 

Turint švietimo įstaigos, kurios pavadinime yra žodis „kolegija“ išduotus išsilavinimo dokumentus, pirmiausia rekomenduojama pasitikrinti, kokį statusą turėjo kvalifikacijos suteikėjas ir kurio lygmens programas jis galėjo vykdyti mokymosi bei kvalifikacijos suteikimo metu. Žinojimas, kad aukštosios mokyklos – kolegijos – pradėtos kurti nuo 2000 m., taip pat padeda greitai identifikuoti, kad bent jau iki to laiko institucijoje, kuri vadinasi kolegija, negalėjo būti įgytas aukštasis išsilavinimas. Aukštesniųjų mokyklų išduoti Aukštesniojo mokslo diplomai (kodas 5001 ar 5003) rodo įgijus aukštesnįjį, o ne aukštąjį išsilavinimą. Ankstyvuoju veiklos periodu aukštesniosios mokyklos vykdydavo ir specialiojo vidurinio mokslo programas bei jas baigus išduodavo tokį išsilavinimą liudijančius dokumentus. Daugiau apie tai rašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija .

Nuotolinėms studijoms taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir bet kokioms kitoms studijoms. T.y. prieš renkantis tokią studijų programą, būtina išsiaiškinti, kad aukštoji mokykla yra pripažinta ne tik šalyje, kurioje veikia, bet ir šalyje, kurioje vyks studijos, taip pat labai svarbu išsiaiškinti, ar baigta studijų programa bus priimtina šalies, kurioje ketinsite tęsti studijas, aukštajai mokyklai arba šalies, kurioje ketinsite dirbti, darbdaviui.

Sprendimas dėl kvalifikacijos vertinimo gali būti skundžiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro sudarytai Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinei komisijai, arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Administraciniam teismui. Apeliacija pateikiama per 14 kalendorinių dienų nuo Studijų kokybės vertinimo centro pažymos (sprendimo) gavimo dienos. Apeliacija teikiama Centrui, kuris ją ir su ja susijusius dokumentus persiunčia Komisijai. Apie galimybę apskųsti sprendimą visada nurodoma Studijų kokybės vertinimo centro pažymoje.

Jeigu esminių skirtumų tarp vertinamos kvalifikacijos ir atitinkamos kvalifikacijos, teikiamos Lietuvos Respublikoje nėra, kvalifikacija pripažįstama lygiaverte atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje.

Jeigu esminių skirtumų tarp vertinamos kvalifikacijos ir atitinkamos kvalifikacijos, teikiamos Lietuvos Respublikoje yra, galimi tokie sprendimai:

• pripažinti užsienio kvalifikaciją ir suteikti kvalifikacijos turėtojui tik tam tikras teises (siekti tik darbo veiklos ir (arba) tolesnių studijų stojant tik į tam tikros krypties (krypčių grupių) studijų programas ar tik į tam tikro tipo aukštąsias mokyklas ir panašiai;
• pripažinti užsienio kvalifikaciją tik kartu su papildomais reikalavimais (egzaminas (-ai), papildomi kursai, studijos ir panašiai), kuriuos kvalifikacijos turėtojas turės įvykdyti;
• nepripažinti užsienio kvalifikacijos.

Peržiūrėti ADOC specifikacijos elektroniniu parašu pasirašytą dokumentą bei patikrinti dokumentą pasirašiusio asmens elektroninį parašą galite:

-          interneto svetainėje https://signa.mitsoft.lt/signa-web;

-          interneto svetainėje http://www.archyvai.lt/lt/paslaugos_53/adoc-dokumentai.html;

-          atsisiuntus ir įdiegus  savo kompiuteryje ADOC dokumentų formavimo, pasirašymo ir tikrinimo programinę įrangą http://www.mitsoft.lt/lt/content/viewitem/73/

Ketinant studijuoti svetur, galima kreiptis į Studijų užsienyje informacijos centrą. Šiame centre teikiama informacija apie užsienio aukštojo mokslo programas, stojimo reikalavimus, finansavimo šaltinius, organizuojami įvairūs studijoms užsienyje reikalingi testai.

Nemažai galimybių studijuoti ir kelti kvalifikaciją užsienyje siūlo įvairūs kultūros, švietimo centrai ir fondai, tarptautinių organizacijų atstovybės Lietuvoje: Amerikos centras, Atviros Lietuvos fondas, Britų Taryba, Italų kultūros institutas, Prancūzų kultūros centras, Šiaurės Ministrų Tarybos biuras Lietuvoje.

Dar vienas universiteto ar studijų programos paieškos būdas – kreiptis tiesiogiai į užsienio valstybių diplomatines atstovybes Lietuvoje. Jose yra švietimo ir kultūros skyriai, bibliotekos, kuriose galima rasti informacijos apie tos šalies aukštąsias mokyklas, priėmimo sąlygas.

Ypač informatyvi duomenų bazė randama interneto puslapyje http://www.enic-naric.net/. Joje galima rasti užsienio šalies, į kurią išvykstama, nacionalinio informacinio centro kontaktinius duomenis, taip pat toje šalyje pripažintų aukštųjų mokyklų sąrašus. Tai ypač svarbu, kadangi pasirinkus studijas nepripažintoje aukštojoje mokykloje, įgytas išsilavinimas nebus pripažįstamas.

Žemiau pateikiami klausimai, į kuriuos siekiant studijuoti pasirinktoje užsienio šalyje reiktų gauti atsakymus:

• Ar aukštoji mokykla, kurioje ketinama studijuoti, yra toje šalyje pripažinta? 
  Turite įsitikinti, ar kitos švietimo institucijos, darbdaviai pripažins šios mokyklos dokumentus. Nepripažinimo atveju būsite praradę laiką ir pinigus, sumokėtus už studijas. Paprasčiausias būdas pasitikrinti, ar pasirinkta aukštoji mokykla yra pripažinta – pasinaudoti informatyvia duomenų baze http://www.enic-naric.net/ arba kreiptis į pasirinktos šalies nacionalinį informacijos centrą.
• Kokia yra priėmimo tvarka ir trukmė?
  Ruošdamiesi studijuoti, susisiekite su pasirinktos aukštosios mokyklos priėmimo komisija ir paprašykite visos su priėmimu susijusios informacijos. Priėmimo komisija informuos apie reikalaujamus dokumentus, vertimus, mokestį, reikalaujamas užpildyti anketas, vizos gavimą. Šis procesas gali užtrukti, ypač jei reikalaujama gauti vizą. Todėl siūlytina jau prieš metus iki stojimo susirinkti visą reikalingą informaciją bei tvarkytis dokumentus.
• Ar yra taikomos kvotos?
  Kai kuriose šalyse (ar institucijose) yra taikomos kvotos. Dėl kvotų galima kreiptis į pasirinktą aukštąją mokyklą arba nacionalinį informacijos centrą.
• Koks bus mokestis? 
  Studijuojant užsienyje patiriama įvairių išlaidų. Pirmiausia tai išlaidos, susijusios su atvykimu  į pasirinktą šalį: kelionės išlaidos, įvairūs administraciniai mokesčiai už vizą, priėmimą į aukštąją mokyklą, dokumentų vertimą, kvalifikacijos vertinimą ir pan. Daugelyje šalių studijos yra mokamos. Taip pat būtina įskaičiuoti ir pragyvenimo išlaidas, tokias kaip būsto nuoma, išlaidos maistui, medicinos draudimas, knygos bei vadovėliai ir pan. Yra galimybė pasinaudoti ES programomis, skirtomis mobilumo skatinimui. Kai kurios šalys turi ir finansavo (kreditavimo) studijoms programas. Pasirinkus konkrečią šalį, dėl konkrečios informacijos ar patarimo šiuo klausimu galima kreiptis į tos šalies informacinį centrą. Taip pat kai kurios šalys turi puikius informacijos šaltinius: vyriausybes, nevyriausybines organizacijas, tokias kaip studentų asociacijos, universitetai ir kt., tarptautinės pagalbos agentūras ir pan.
• Kokie yra reikalavimai kalbai? 
  Šiuo klausimu būtina kreiptis į pasirinktą užsienio aukštąją mokyklą ir pasidomėti, ar atitinkate keliamus reikalavimus kalbai.
• ​​​​​​​Kokie reikalavimai apsigyvenimui? 
  Priklausomai nuo šalies, gali prireikti arba studento vizos arba kitų dokumentų. Šiuo atveju būtina susirinkti informaciją, kokie yra reikalavimai bei kiek laiko trunka atitinkamos procedūros.

Kreditų perskaičiavimo funkcija Lietuvoje nėra taikoma. Šiuo atveju žinotina, kad yra nustatytas Lietuvoje taikomo kredito santykis su ECTS. Iki 2011 m. rudens 1 nacionalinis kreditas laikytas atitinkančiu 1,5 ECTS kredito. Tokia informacija anglų kalba yra skelbiama SKVC svetainėje https://skvc.lrv.lt/en/education-in-lithuania/higher-education/ . Šią informaciją galima nurodyti užsienio institucijoms, jei tokios informacijos prireikia. 

Iki 2005 m. (įskaitytinai) kartu su aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijančiu diplomu buvo išduodamas diplomas priedas. Šis dokumentas SKVC žiniomis nėra keičiamas į diplomo priedėlį. Diplomo priedėlis pradėtas visuotinai išdavinėti nuo 2006 metų tais ir vėlesniais metais baigusiems aukštąsias mokyklas. 

Norint išvykti studijuoti ar dirbti, reikės susitvarkyti nemažai dokumentų. Kokių ir kiek – konkrečiai nurodys priimantysis universitetas ar būsimas darbdavys. Galima rekomenduoti susirinkti kuo išsamesnę informaciją apie įgytą išsilavinimą, išsiversti dokumentus į šalies, į kurią išvykstama, kalbą, taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl konsulinio dokumentų legalizavimo arba patvirtinimo pažymos „Apostille“ (http://www.urm.lt/, tel. +370 5 236 2444).

Išsamesnės pradinės informacijos galima teirautis pasirinktos šalies nacionalinio informacijos centro (ENIC / NARIC). Tokio centro kontaktiniai duomenys pateikiami prie atitinkamos užsienio šalies http://www.enic-naric.net/.

Esant reikalui, dėl informacinio rašto apie Lietuvoje įgytą vidurinį išsilavinimą kreipiamasi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Daugiau informacijos galima rasti http://www.smsm.lt/. Dėl informacinio rašto apie Lietuvoje įgytą aukštąjį išsilavinimą galima kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą.