Dalijomės įžvalgomis Bolonijos proceso teminės darbo grupės dėl Lisabonos konvencijos įgyvendinimo susitikime automatinis pripažinimas ir dirbtinio intelekto panaudojimas akademinio pripažinimo srityje
2026 m. sausio 29 d. vyko Bolonijos proceso teminės darbo grupės dėl Lisabonos konvencijos įgyvendinimo susitikimas nuotoliu, kuriame Studijų kokybės vertinimo centrui atstovavo direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė. Susitime aptartos dvi pagrindinės diskutuojamos temos – automatinis pripažinimas ir dirbtinio intelekto panaudojimas akademinio pripažinimo srityje.
Lisabonos pripažinimo konvencija – tai pamatinis dokumentas, nustatantis pagrindinius užsienio kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, bei dalinių studijų akademinio pripažinimo principus ir kriterijus dabartinėje Europoje. Lisabonos pripažinimo konvencija taiko naują, palyginti su ligi tol buvusiais tarptautiniais susitarimais, kvalifikacijų priimtinumo principą: tarp užsienio kvalifikacijos ir ją priimančiosios šalies kvalifikacijos gali būti skirtumų, tačiau užsienyje įgyta kvalifikacija gali būti nepripažinta tik tuo atveju, jei yra nustatomi esminiai skirtumai.
Šiame susitikime kalbant dėl automatinio pripažinimo įgyvendinimo, prisiminti įvairių apklausų duomenys, kurie atsispindi Lisabonos pripažinimo konvencijos komiteto stebėsenos 2022 m. ataskaitoje, Europos Komisijos 2023 m. ataskaitoje ES Tarybai ir Bolonijos proceso įgyvendinimo 2024 m. ataskaitoje. Apibendrinant šiuos duomenis, galima teigti, kad nuo 2018 metų padaryta ženkli pažanga ENIC-NARIC prieigose, taip pat tobulinant nacionalinius teisės aktus ir institucijų praktikas. Tačiau reikalinga toliau tikslinti teisinį reguliavimą ir ypač gerinti sprendimų priėmimą pripažįstant pilnas kvalifikacijas iš užsienio bei įskaitant studijų periodus aukštosiose mokyklose.
Vėliau diskusijoje dėl dirbtinio intelekto (toliau – DI) panaudojimo pažymėta, kad DI gali išplėsti žmogiškąsias galimybes (pvz., renkant informaciją, atliekant vertimus, užtikrinant priimamų sprendimų nuoseklumą, administracine prasme valdant pripažinimo procesus), tačiau DI kelia ir didelių iššūkių. Pirmiausia išskirtas susirūpinimas etikos ir kibernetinio saugumo klausimais, taip pat linksniuoti dideli kaštai dėl būtinų IT serverių pajėgumų ir sukeliamos ekologinės taršos. Aptartos didelės žmonių darbo sąnaudos. Akcentuota, kad specialistai turėtų apmokyti DI ir pakartotinai jį mokyti, keičiantis pripažinimo praktikai bei siekiant išvengti šališkumo ir asmenų diskriminavimo. Kalbėta apie būtinybę iš naujo tikrinti informacijos šaltinius ir peržiūrėti DI siūlomus sprendimus. Įvardytas pavojus, kad DI gali paskatinti žmones aptingti ir mažiau kreipti dėmesio į nuolatinį savo profesinių kompetencijų vystymą bei slopinti kritinį mąstymą. Kitas įvardytas aspektas buvo tai, kad DI gali padėti atpažinti klastotes, tačiau auga pavojus, jog DI gali padėti dar geriau padirbti dokumentus. Kaip atsakas į šios rizikos suvaldymą būtų perėjimas prie skaitmeninių išsilavinimo dokumentų išdavimo, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu užtikrinant informacinių sistemų susietumą.
Šiuo metu kelios Europos šalys kuria dirbtinio intelekto panaudojimo politikas ir eksperimentuoja įgyvendinamuose projektuose. Minėtas ir bendrų gairių poreikis, kaip etiškai, atsakingai ir saugiai naudoti DI akademinio pripažinimo srityje.
Atnaujinimo data: 2026-02-13
Taip pat skaitykite:
Studijavai ar mokeisi užsienyje – nuo ko pradėti Lietuvoje?
Skundai dėl studijų finansinių klausimų nėra SKVC kompetencijos sritis
Aptarta atnaujinta ENIC-NARIC chartija dėl veiklos ir paslaugų
Kaune – diskusija su studentų atstovybėmis apie studijų kokybės užtikrinimą ir naują modelį