Kauno technikos kolegija (nuo 2024 m. liepos 1 d. Lietuvos inžinerijos kolegija)

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Kolegijos vadovybė vykdo nuolatinę, išsamią ir visa apimančią KTK veiklos stebėseną, o metų viduryje ir pabaigoje akademinei bendruomenei pateikia išsamius statistinius duomenis apie pagrindinius veiklos rodiklius.
• Vyksta veiksmingas abipusis Kolegijos ir pramonės atstovų bendravimas grindžiamas vadovybės gebėjimu užmegzti ryšius, o tai skatina išorinius socialinius dalininkus aktyviai dalyvauti nuolatinėje Kolegijos plėtroje.
• Daugelį savo valdymo informacijos ataskaitų Kolegija atvirai ir skaidriai skelbia Kolegijos interneto svetainėje, kad su jomis galėtų susipažinti atitinkamos institucijos ir visuomenė. Tai pavyzdys, kaip vadovybė uoliai užtikrina pateikiamos informacijos aiškumą, tikslumą ir prieinamumą atitinkamiems socialiniams dalininkams, viršydama minimalius ataskaitų teikimo reikalavimus.
• Finansavimo šaltinių diversifikavimas lėmė, kad per vertinimo laikotarpį Kolegija vidutiniškai gavo 25 % pajamų iš kitų šaltinių, o ne iš valstybės. Be to, vadovybė yra parengusi strategiją, kaip ateinančiais metais dar labiau sumažinti priklausomybę nuo valstybės finansavimo, pabrėždama siekį, jog 34,5 % jos metinio biudžeto sudarytų kiti nei valstybės biudžeto asignavimai šaltiniai.
• Kolegijos valdymas jau daugelį metų labai veiksmingai tenkina regioninius ir nacionalinius poreikius, o tai suteikia tvirtą pagrindą spręsti būsimus iššūkius vis konkurencingesnėje tarptautinėje aukštųjų mokyklų aplinkoje.

Rekomendacijos

• Kad kuo geriau įgyvendintų savo siekius, Kolegija turėtų persvarstyti savo strategiją, bei:

• persvarstyti lankstumo ir reaktyvaus požiūrio į regioninius poreikius ir galimybes akcentavimą, ir vietoj to užtikrinti aktyvesnį požiūrį pasitelkiant aukšto lygio strateginį planą su svarbiausiais ilgalaikiais tikslais, pagal kurį deleguoti studijų, mokslinių tyrimų ir tarptautiškumo sričių vadovai galėtų nukreipti metai iš metų daromą pažangą link paties reikšmingiausio tikslo - tapimo tarptautiniu lygiu vertinama Kolegija.
• Procesų valdymą perorientuoti į ilgalaikių tikslų siekimą;
• Išplėsti rizikos valdymą, siekiant nustatyti aukštojo mokslo globalizacijos keliamas grėsmes;
• nustatyti su absolventų kompetencijomis susijusius strateginius tikslus, juos grindžiant reikšmingais techniniais gebėjimais ir stipriais tarpasmeniniais įgūdžiais, labiau tarptautine studijų aplinka ir didesniu dėmesiu į mokslinius tyrimus orientuotam mokymui.

• Kolegija turėtų peržiūrėti aukščiausio lygmens vadovų grupės vaidmenis ir atsakomybę, siekiant užtikrinti, kad pagrindinių strateginių veiklos sričių priežiūra ir įgaliojimai jose būtų tinkami ir leistų pasiekti sėkmingų rezultatų. Kad būtų užtikrintas kuo didesnis veiksmingumas, gali prireikti centralizuoti biudžetą, vietoje šiuo metu taikomo decentralizuoto modelio.
• Kolegija turėtų imtis veiksmų, kad sukurtų ir paremtų profesionalesnę ir iš tiesų studentus atstovaujančią Studentų atstovybę. Siekiant šio tikslo, turėtų būti persvarstyta finansavimo tvarka.
• Reikėtų peržiūrėti darbuotojų įdarbinimo ir išlaikymo darbovietėje politiką ir procedūras, kad:

• Būtų patvirtinta, jog pasitelkiama tik geriausia praktika, ypač atsižvelgiant į lygybės, įvairovės ir įtraukties aspektus, padedanti užtikrinti darbuotojų paskyrimo komisijų sprendimų priėmimo skaidrumą; ir
• Būtų pasiekta optimali ne visą darbo dieną dirbančių, į pramonę įsitraukusių darbuotojų ir visą darbo dieną dirbančių, taikomuosius mokslinius tyrimus atliekančių, tyrėjų pusiausvyra.

• Kad Kolegija galėtų įgyvendinti savo tarptautinius užmojus, reikėtų ir toliau stengtis remti:

• Visus darbuotojus, padedant jiems labiau pasitikėti savo anglų kalbos įgūdžiais, ir juos tobulinti.
• Pradedančius karjerą dėstytojus, kad jie galėtų plėtoti tarptautiniu mastu vertinamus taikomuosius mokslinius tyrimus.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• KTK aktyviai renka grįžtamąjį ryšį ir, atsižvelgdama į jį, siekia nuolatinio tobulėjimo. Turint tai omenyje, nenuostabu, kad formalų požiūrį į nuolatinį kokybės gerinimą papildo neformalus bendravimas ir pasitelkiami jo būdai. Tai įtvirtino nuolatinio tobulėjimo kultūrą visose Kolegijos srityse ir lygmenyse.
• KTK sėkmingai pasinaudojo savo palyginti nedideliu dydžiu ir pavertė šį aspektą savo privalumu. Priešingai nei suponuotų masto ekonomija, KTK sugebėjo bendruomeniškumo ir artumo jausmą paversti konkurenciniu pranašumu.

Rekomendacijos

• Valdymo procedūras būtų galima išsamiau integruoti į kokybės sistemą. Akivaizdu, kad kokybės užtikrinimas studijų programų lygmeniu veikia gerai, tačiau kokybės sistema ir jos procedūros nepakankamai padeda įgyvendinti, stebėti ir nuolat tobulinti strateginius klausimus.
• Vietoj kokybės užtikrinimo ataskaitų rengimo rankiniu būdu ir ad hoc pagrindu, KTK būtų naudinga turėti kokybės vertinimo informacinę sistemą. Integruota kokybės vertinimo informacinė sistema būtų veiksmingesnė išteklių požiūriu ir leistų geriau dalintis su kokybe susijusia informacija su akademine bendruomene ir išoriniais socialiniais dalininkais.
• Daugiau informacijos turėtų būti pateikiama anglų kalba tiek vidinėje, tiek išorinėje komunikacijoje. KTK turėtų teikti veiksmingesnę paramą darbuotojams ir studentams, kad jie ugdytų tarptautinėje aplinkoje reikalingus gebėjimus ir galėtų tapti kompetentingais tarptautinės akademinės bendruomenės nariais, o absolventai - įsilieti į tarptautines verslo ir pramonės bendruomenes ir įsidarbinti jose.
• Kolegijai būtų naudinga vystyti partnerystę su Studentų atstovybe nuolat tobulinant ir plėtojant veiklą. Studentų atstovybė, kaip susijusi su studijomis, bet nepriklausoma institucija, galimai turi papildomų galimybių rinkti studentų bendruomenės atsiliepimus, kurie vėliau galėtų prisidėti prie KTK stebėsenos ir peržiūros veiklos.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Naujų aukštųjų technologijų pramonės sričių studijų programų, tokių kaip Avionikos sistemų inžinerija, įvedimas, atsižvelgiant į bendras tendencijas ir šalies ekonomikos poreikius, rodo, kaip Kolegija dalyvauja regioninėse ir nacionalinėse strategijose.
• Studentai skatinami siūlyti inovatyvius mokslinių tyrimų projektus ir sulaukia pagalbos juos įgyvendinant, įskaitant galimybę naudotis specializuotomis KTK laboratorijomis ir įrenginiais, taip ugdant aukštą jų savarankiškumo ir novatoriškumo lygį.

Rekomendacijos

• Siekiant didesnio masto ir kokybės mokslinių tyrimų, Kolegijai rekomenduojama peržiūrėti ne visą darbo dieną dirbančių dėstytojų, kurie taip pat dirba pramonės įmonėse, ir visą darbo dieną dirbančių dėstytojų ir tyrėjų pusiausvyrą.
• Norint didinti Kolegijos studijų ir mokslinių tyrimų tarptautiškumą, KTK rekomenduojama:

• padidinti paramą darbuotojams, rengiantiems paraiškas nacionaliniams ir ES finansavimo konkursams, kurią tiesiogiai koordinuotų paskirtas aukščiausio lygmens vadovų grupės narys, taip siekiant užtikrinti įgaliojimus ir atskaitomybę siekiant KTK tikslo - 25 % visų pajamų dalies būtent iš mokslinių tyrimų.
• ieškoti galimybių įsitraukti į bendrus mokslinius tyrimus ir mokslinių tyrimų projektus su tarptautiniais partneriais; ir
• parengti tarptautiškumo didinimo strategiją, kuriai vadovautų ir kurią valdytų paskirtas aukščiausio lygmens vadovų grupės narys, bei kuri numatytų aiškią rinkodaros ir reklamos kryptį.

• KTK deda daug pastangų, kad padėtų savo darbuotojams atpažinti studentų psichikos sveikatos problemas ir paremti labiausiai pažeidžiamus asmenis, nukreipiant juos specializuotos pagalbos link. Tais atvejais, kai konsultacijos teikiamos Kolegijoje, KTK raginama užtikrinti, kad jas teiktų nepriklausomas ir specialiai apmokytas darbuotojas.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• KTK aktyviai bendradarbiauja su socialiniais partneriais, suteikdama jiems galimybę pateikti atsiliepimus, pagrįstus tiesiogine patirtimi apie Kolegijos veiklą ir greitai bei atsakingai į juos reaguoja.
• Kolegijos lyderystė ir itin veiksmingas bendradarbiavimas su socialiniais partneriais visais lygmenimis ir visose veiklos srityse, taip užtikrinant, kad KTK remtų ir skatintų regiono strategiją ir plėtrą.

Rekomendacijos

• KTK turėtų toliau plėtoti esamą glaudų bendradarbiavimą su socialinių partnerių tinklu, o taip pat ieškoti naujų formų ir iniciatyvų, kad pritrauktų daugiau stiprių nacionalinių ir tarptautinių įmonių ir galėtų pasiekti savo tikslą - atsidurti geriausių techniškųjų kolegijų Baltijos regione penketuke.
• Taip pat rekomenduojama aktyviau plėtoti reklaminę veiklą tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygmeniu, kad būtų didinamas informuotumas apie mokymosi visą gyvenimą galimybes Kolegijoje ir jų panaudojimas, įskaitant modulines profesinio mokymo programas, kurias gali rinktis studijas nutraukę asmenys, norintys įgyti kvalifikaciją.

Paskesnė veikla yra skirta įgyvendinti išorinio vertinimo metu pateiktus siūlymus ir rekomendacijas, tobulinti aukštosios mokyklos veiklą ir užtikrinti, kad išorinio vertinimo metu nustatyti trūkumai bus pašalinti.

Paskesnė veikla prasideda įvertinus aukštąją mokyklą ir atliekama keliais etapais:

• aukštoji mokykla parengia ir viešai skelbia veiklos tobulinimo priemonių planą (neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų atveju, planą nagrinėja ir rekomendacijas teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija):

Veiklos tobulinimo priemonių planas
Veiklos tobulinimo priemonių planas atnaujintas po Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos prijungimo (nuo 2025 m. sausio mėn.)

• aukštoji mokykla parengia ir viešina išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą:

Pažangos ataskaita (lietuvių kalba, anglų kalba).

• SKVC išanalizavęs pažangos ataskaitą ir pasitelkęs išorės ekspertus teikia grįžtamąjį ryšį aukštajai mokyklai (suplanuota 2026 m. vasario mėn.).