Klaipėdos universitetas

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Kalbant apie naują Strateginį plėtros planą 2021–2030 ir įvykdytą 2012–2020 planą, ekspertų grupė patvirtino, kad universiteto konsultacijų dėl strateginių tikslų ir uždavinių kūrimo ir pažangos stebėsenos procesai yra skaidrūs.  Fakulteto ir instituto planavimas yra gerai su tuo suderintas.
• Organizaciniai ir struktūriniai pokyčiai, įvesti po paskutinio išorinio vertinimo, padidino organizacinį efektyvumą ir yra aiškiai suprantami universiteto darbuotojams.
• Tarp studentų sąjungos ir platesnės studentų organizacijos bei universiteto vyresniosios vadovybės yra geri santykiai, taip pat yra daug galimybių studentų atstovavimui ir dalyvavimui akademinio valdymo organuose visuose organizacijos lygmenyse.

Rekomendacijos

• Universitetas turėtų užbaigti 2012 m. institucinio vertinimo rekomendaciją parengti ir įgyvendinti išsamų Rizikos registrą ir Rizikos vertinimo planą, apimantį visą strateginę veiklą ir operacijas; be to, kiekvienas fakultetas ir institutas turėtų vykdyti tą pačią veiklą savo lygmeniu.
• Universitetas pripažįsta, kad trūksta duomenų apie absolventų karjeros ir užimtumo vietas ir jų stebėsenos, ir kad atsakomybė šiuo metu yra decentralizuota. Ekspertų grupė rekomenduoja, kad atsakomybė ir šių klausimų priežiūra būtų centralizuota vadovaujant prorektoriui, o kokybiniai ir kiekybiniai duomenys būtų renkami ir analizuojami siekiant kasmet teikti ataskaitas Senatui.  Dėl to turi būti parengtas metinis veiksmų planas, siekiant užtikrinti veiksmingesnę absolventų užimtumo vietų stebėseną ir priežiūrą.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• 2014 m. įdiegta kokybės vadybos sistema pagerino organizacinių ir administracinių procesų valdymą ir prisidėjo prie efektyvesnio universiteto veiklos vykdymo ir strateginio ir operatyvinio valdymo supratimo.

Rekomendacijos

• Kokybės vadove paprastai turėtų būti nurodymų dėl procedūrų. Nors vadove yra informacijos apie aukštesnio lygio principus ir įsipareigojimus, ypač susijusius su ISO standartais ir valdymo procesais, jame nėra aprašyti procesai ir procedūros, užtikrinantys ir gerinantys mokymosi ir mokymo kokybę bei studentų patirtį, arba nuolatinės studijų programų stebėsenos ir peržiūros procedūros.  Nors jame išvardytos pagrindinės ESG 1 dalies antraštės, neaprašomi jokie procesai ar procedūros, kaip šios gairės yra naudojamos ir įgyvendinamos.  Todėl kokybės vadovas turėtų būti peržiūrėtas, persvarstytas ir atnaujintas, kad būtų įtrauktos universiteto akademinės kokybės užtikrinimo procedūros.
• Formalios rašytinės ir archyvuotos metinės ataskaitos kiekvienai studijų programai neturėjimas ir pasikliovimas trejų metų savianalize yra nepakankamas užtikrinti akademinę kokybę. Rekomenduojama, kad visos studijų programos (arba susijusios studijų programos ar studijų kryptys) užpildytų tokią ataskaitą. Turėtų būti atsižvelgta į ESG gaires dėl studijų programų vidinio vertinimo, kai tikimasi, kad kasmet bus atliekamas programos turinio vertinimas atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus, visuomenės poreikius, pažangą ir studijų nutraukimą, studentų vertinimo metodus, studentų grįžtamąjį ryšį, mokymosi aplinką ir paramos studentams paslaugas.
• Taikomos studentų grįžtamojo ryšio rinkimo procedūros naudojant studentų apklausas, ir yra mechanizmų tai aptarti ir analizuoti, tačiau rekomenduojama sukurti mechanizmus, kaip sistemingai informuoti auditorijos grupes ar visus studentus apie veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama atlikti „užtikrinti informacijos grįžtamąjį ryšį“, atsižvelgiant į pateiktame atsiliepime iškeltas problemas.
• Šiuo metu Universitetas peržiūri savo lygybės, įvairovės ir įtraukties politiką, ir tai turi būti sveikintina. Turėtų būti suteikta galimybė visapusiškai patenkinti visų studentų (besimokančiųjų) ir darbuotojų poreikius bei teises, nepriklausomai nuo lyties, negalios, etninės kilmės, amžiaus, seksualinės orientacijos, šeiminės padėties, religijos ar tautybės. Persvarstyta politika turėtų apimti visą akademinę ir administracinę veiklą bei funkcionavimą.
• Ekspertų grupė rekomenduoja universitetui atlikti išsamią centralizuotos pagalbos studentams produktyvumo ir veiksmingumo peržiūrą. Šiose išvadose turėtų būti apsvarstyta „vieno langelio“ principo sukūrimo nauda visoms pagalbos studentams paslaugoms, įskaitant konsultacijas dėl karjeros ir stažuotes; karjeros ir absolventų stebėseną ir sekimą; akademinį konsultavimą; bendravimo įgūdžių lavinimą; tarptautinį judumą ir konsultacijas užsienio studentams; psichologinį konsultavimą ir gerovę; ir stipendijas.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Yra daugybė įrodymų, kad moksliniai tyrimai paveikia mokymą ir mokymo programą, o studentai vertina mokymąsi pagal personalo mokslinę veiklą ir galimybes, kuriomis jie pasinaudojo išorės finansuojamuose mokslinių tyrimų projektuose.
• Akademikų ir tyrėjų entuziazmas ir kūrybiškumas dėl studijų krypčių daro teigiamą įtaką tiek studentams, tiek vietos verslo ir pilietinių bendruomenių nariams.
• Jūros tyrimų instituto darbuotojai ryžtingai dalyvauja tarptautinėse mokslinių tyrimų grupėse ir bendradarbiauja, o tai prisidėjo prie doktorantų skaičiaus augimo, įskaitant reikšmingą maždaug 50 % dalį ne iš Lietuvos.
• Būdingas pastebimas atvirumas tarptautinės partnerystės galimybėms.

Rekomendacijos

• Pažymint, kad yra tam tikrų priemonių, kaip sušvelninti ir reaguoti į studentų išlaikymo ir studijų nutraukimo problemą, kuri yra didžiausia tarp pirmosios pakopos ir pirmojo kurso studentų grupių, rekomenduojama, kad koordinavimui sustiprinti reikalingi papildomi aktyvūs ir prevenciniai mechanizmai tarp studijų programų ir pagrindinių pagalbos studentams paslaugų. Tai turėtų apimti tikslinę paramą pirmosios pakopos studentams per išsamią pirmojo semestro įvadinę programą, studijų įgūdžius, sekimą, akademines konsultacijas ir tikslinių grupių diskusijas.
• Yra tinkamų įrodymų, kad Universitetas bendradarbiauja su regioniniais partneriais vykdydamas įvairius mokslinių tyrimų projektus.  Tai galima sustiprinti taikomųjų tyrimų ir žinių perdavimo srityje, kur reikėtų nustatyti pagrindinius veiklos rodiklius, siekiant užtikrinti, kad Universitetas oficialiai matuotų ir stebėtų tyrimų poveikį, ypač tenkinant regionų suinteresuotųjų šalių poreikius.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Su regioniniu verslu ir socialiniais partneriais, kurie Klaipėdos universitetą laiko svarbiu regionui, yra glaudūs ir geri ryšiai.  Universiteto indėlis į regioninę plėtrą ir tvarumą yra labai vertinamas savivaldybėje ir už jos ribų.
• „Jūrinio slėnio“ atviros prieigos centro plėtra buvo pavyzdinė. Prieinama infastruktūra, vietos sinergija ir centro, kaip žinių centro, veikimas yra aiškus geros praktikos pavyzdys.
• „Mėlynojo augimo akademija“ yra labai sėkminga iniciatyva, turinti didelį potencialą prisidėti prie strateginio regioninių pajėgumų ir gebėjimų plėtojant bioekonomiką augimo.
• Universiteto darbuotojų ir studentų savanoriška bendruomenės darbų veikla, ypač pastarosios pandemijos metu, yra teigiama universiteto tarnavimo visuomenei iliustracija.

Rekomendacijos

• Universitetas padarė pažangą nuo ankstesnio institucinio vertinimo visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje, tačiau ekspertų grupė sutinka su išorės socialinių dalininkų nuomone, kad reikėtų išnagrinėti galimybes tobulinti šią sritį. Rekomenduojama, kad būtų konsultuojamasi su išorės socialiniais dalininkais dėl jų poreikių, susijusių su trumpais kursais ir specialiųjų sričių mokymo programomis, kurių reikia verslui.

Paskesnė veikla yra skirta įgyvendinti išorinio vertinimo metu pateiktus siūlymus ir rekomendacijas, tobulinti aukštosios mokyklos veiklą ir užtikrinti, kad išorinio vertinimo metu nustatyti trūkumai bus pašalinti.

Paskesnė veikla prasideda įvertinus aukštąją mokyklą ir atliekama keliais etapais:

• aukštoji mokykla parengia ir viešai skelbia veiklos tobulinimo priemonių planą (neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų atveju, planą nagrinėja ir rekomendacijas teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija):

Veiklos tobulinimo priemonių planas

• aukštoji mokykla parengia ir viešina išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą:

Pažangos ataskaita (lietuvių kalba, anglų kalba).

• SKVC išanalizavęs pažangos ataskaitą ir pasitelkęs išorės ekspertus teikia grįžtamąjį ryšį aukštajai mokyklai.

2024 m. gruodžio 16 d. įvyko nuotolinis užsienio ekspertų ir Klaipėdos universiteto atstovų susitikimas.

Pažangos ataskaitą ir įgyvendinamas priemones vertino:

• Doc. Dr. Armand Faganel (Slovėnija) ir
• Dr. Tara Ryan (Airija).

Grįžtamojo ryšio apie pažangą ataskaita.