Išorinio institucinio vertinimo ir akreditavimo sprendimai

Išorinio vertinimo sprendimasAkreditavimo terminasAkreditavimo dataAkreditavimo įsakymas
Teigiamas7 metai2022 m. gegužės 14 d.Įsakymas

Institucinio vertinimo išvados

Išvados EN (originalas)

Išvados LT (vertimas)

Ekspertų grupės sudėtis

Prof. Peter A. Jones – grupės vadovas (Jungtinė Karalystė)

Dr. Fiona Hunter – sekretorė (Italija)

Dr. Craig Thompson – akademinės bendruomenės atstovas (Jungtinė Karalystė)

Dr. Aimar Lukk – akademinės bendruomenės atstovas (Estija)

Petras Baltusevičius – socialinis partneris (Lietuva)

Toma Vaitekūnė – studentė (Lietuva)

Ekspertų vertinimas ir jo rezultatai balais

Žemiau pateikiama informacija apie aukštosios mokyklos ekspertinio vertinimo rezultatus. Kiekviena iš sričių ekspertų yra išanalizuojama remiantis aukštosios mokyklos pateikta savianalize bei vizito metu surinkta informacija, pateikiamos jos tobulinimo rekomendacijos, įvardijamos gerosios praktikos ir  bendras srities įvertinimas penkiabalėje sistemoje.

  • 5 balai - puikiai - sritis yra išskirtinai gera nacionaliniame kontekste tarptautinėje erdvėje;
  • 4 balai - labai gerai - sritis nacionaliniame kontekste ir tarptautiniu mastu vertinama labai gerai, be trūkumų;
  • 3 balai - gerai - sritis plėtojama sistemiškai, be esminių trūkumų;
  • 2 balai - patenkinamai - sritis tenkina minimalius reikalavimus, yra trūkumų, kuriuos būtina pašalinti;
  • 1 balas - nepatenkinamai - sritis netenkina minimalių reikalavimų, yra esminių trūkumų.

Po vertinimo vykdoma paskesnė veikla, kurios metu aukštoji mokykla tobulina savo veiklą pagal pateiktas rekomendacijas.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

  • Stipri Kolegijos kultūra ir etosas yra akivaizdūs visose veiklos srityse, o šios vertybės virsta veiksmais ir elgesiu, kurie yra matomi tiek viduje, tiek išorėje.
  • Stiprus institucinės tapatybės ir bendruomeniškumo jausmas, jaučiamas viso personalo.
  • Įvairių vidaus ir išorės socialinių dalininkų įtraukimas užtikrina platų atstovavimą Kolegijos bendruomenei ir jos vertybių sklaidą.
  • Sistemiškas duomenų rinkimas ir vertinimas suteikia informacijos apie strateginio veiklos plano įgyvendinimą ir kad yra įdiegti stiprūs stebėsenos ir keitimo procesai, kuriuose dalyvauja visi darbuotojai.
  • Sistemiškas duomenų rinkimas ir vertinimas pagal pagrindinius veiklos rodiklius laikomas gerąja praktika, kaip ir platesni atviri Kolegijos bendruomenės susitikimai.
  • Pripažįstami sistemiški vertinimo ir peržiūros procesai, daugiausia dėmesio skiriant visų darbuotojų tęstiniam profesiniam tobulėjimui, įskaitant deramą paramą ne pilną darbo dieną dirbantiems darbuotojams.

Rekomendacijos

  • Ilgalaikis strateginis planavimas: Išskirtinė Kolegijos padėtis ir jos santykiai su Fondu turėtų būti pagrindas kuriant Kolegijos viziją ateinantiems 10 metų. Nors egzistuoja gerai išplėtotas strateginio planavimo procesas su išsamiu veiksmų planu, jo apimamas laikotarpis yra palyginti trumpas. Ilgalaikės Kolegijos vizijos, kuri aiškiai parodytų, ko Kolegija siekia ir kur ji nori būti, sukūrimas galėtų padėti nustatyti ilgalaikius tikslus ir uždavinius, į kuriuos atsižvelgiant būtų vertinami visi tolesni pokyčiai. Į ją galėtų būti įtraukti siekiai, susiję su studentų skaičiumi, studijų programų kūrimu ir nuoseklumu, neformaliojo švietimo ir išorės suinteresuotų šalių dalyvavimo, įskaitant ir dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, plėtojimu.
  • Vidaus valdymo struktūros: peržiūrėti Akademinės tarybos vaidmenį ir kompetenciją, siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų institucijos tikslus ir vizijas ir kad jos, kaip reguliavimo, ratifikavimo ir konsultacinio organo, vaidmuo būtų aiškus ir skaidrus visiems aktualiems socialiniams dalininkams.
  • Struktūrizuota rinkodaros strategija: turėtų būti sukurta Kolegijos vertybėmis ir platesniu įtraukimu grindžiama rinkodaros strategija. Joje daugiausia dėmesio turėtų būtų skiriama tikslinėms rinkoms, atsižvelgiant į pagrindinius įstaigos privalumus, palaikymą ir paramą studentų atžvilgiu, kainą ir „pridėtinę vertę“, kurią Kolegija teikia padėdama studentams mokymosi, mokymo ir įsidarbinimo klausimais.
  • Personalo ugdymas: tam, kad ilgalaikiai personalo ugdymo poreikiai taptų aiškesni, personalo ugdymo procesai turi būti tiesiogiai susieti su institucijos misija ir vizija.
  • Finansavimas: turi būti parengta platesnė finansavimo strategija, siekiant nustatyti galimus papildomus finansavimo srautus, kurie galėtų apimti socialinių partnerių teikiamas stipendijas, finansuojamus mokslinius tyrimus ir papildomas mokslinių tyrimų dotacijų galimybes.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

  • Gerai išvystyta kokybės kultūra, pasireiškianti kasdieninėje institucijos veikloje.

Rekomendacijos

  • Vidinis administravimas: Kolegijai derėtų apsvarstyti galimybę sukurti vidinį administravimo ir tikrinimo procesą, kad būtų užtikrintas studentų užduočių vertinimo veiklos nuoseklumas ir patikimumas.
  • Instituciniai tyrimai: Kolegija turėtų apsvarstyti kokybės užtikrinimo procesų stiprumą kaip galimą tyrimo sritį, siekiant nustatyti kokiu mastu dabartinę sistemą būtų galima išplėsti augant institucijai. Tai apimtų platesnį institucijos duomenų naudojimą įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti ir rezultatų panaudojimą kaip išorinę įstaigos reklamavimo dalį.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

  • Požiūris į mokymąsi ir mokymą, kuomet pirmenybė teikiama studento poreikiams.
  • Aiškūs profesinės praktikos integravimo į mokslinius tyrimus įrodymai.
  • Galimybės bakalauro studijų studentams atlikti mokslinius tyrimus ir pristatyti darbus konferencijose.
  • Socialinių partnerių pripažinta studentų akademinė ir profesinė kokybė.
  • Poveikis regionų ir visos šalies raidai:
  • Efektyviai valdomi santykiai su socialiniais partneriais.
  • Bendruomenės nariams suteikiama daug galimybių mokymosi visą gyvenimą programose, kuriose dalyvauja darbuotojai, studentai ir absolventai.

Rekomendacijos

  • Akademinis tobulėjimas: Esamos studijų kryptys ir stipri socialinės atsakomybės tema galėtų tapti pagrindu tolesnei akademinei plėtrai, grindžiamai daugiadisciplininiu požiūriu su stipriu vadybos pagrindu, kuris leistų studentams vėliau rinktis būsimas studijas ar karjerą. Toks studijų krypčių pagrindo išplėtimas būtų alternatyva studentams, kuriuos traukia Kolegijos vertybės ir kultūra, bet kurie nėra tikri dėl profesinio pasirinkimo. Taikant šį požiūrį taip pat būtų atsižvelgta į didėjančio ištęstinės formos studijų programose besimokančių suaugusiųjų skaičiaus poreikius.
  • „Pridėtinės vertės“ matavimas ir informavimas apie ją: Kolegija atlieka vidinius tyrimus, susijusius su „pridėtine verte“, kurią įrodo studentų patirtis, ir parengia stebėjimo rezultatus, kuriais pripažįstama, kad ši patirtis prisideda prie studentų rezultatų gerinimo. Vertinant „pridėtinę vertę“ taip pat reiktų atsižvelgti į glaudžius ryšius tarp profesinės praktikos, stažuočių, mokymosi ir mokymo, studentų atliekamų mokslinių tyrimų ir platesnio išorės suinteresuotų šalių dalyvavimo.
  • Tiriamosios tapatybės kūrimas: Kolegija turėtų apsvarstyti galimybę skatinti išskirtinį mokslinių tyrimų identitetą, kuris būtų vienareikšmiškai siejamas su Kolpingo kolegija; parengti aiškių pagrindinių mokslinių tyrimų tikslų bei pasiekimų rinkinį; kurti paskatas moksliniams tyrimams ir apie jas informuoti suinteresuotas šalis; teikti būtiną administracinę paramą dabartinei ir būsimai mokslinių tyrimų veiklai; prireikus teikti profesinio tobulėjimo paramą ir (arba) padėti šalinti esamas studentų mokymosi spragas; apskritai išnaudoti gerai parinktas strategines regionines, nacionalines ir tarptautines partnerystes mokslinių tyrimų tikslais nustatytose strateginėse teminėse srityse.
  • Skaitmeninių technologijų tobulinimas: derėtų apsvarstyti tolesnę skaitmeninių technologijų plėtrą, siekiant pagerinti prieigą prie visų mokymosi ir mokymo, mokslinių tyrimų ir išorės suinteresuotų šalių dalyvavimo aspektų, kartu remiant vidaus procesų ir sistemų racionalizavimą ir skaidrumą.
  • Tarptautinis įsitraukimas: Kalbant apie partnerystę, Kolegija turėtų puoselėti tvirtą tarptautinę partnerystę, kuri būtų naudinga įvairioms akademinėms veikloms - nuo studijų programų turinio, virtualaus ir fizinio mobilumo, jungtinio ir (arba) dvigubo diplomo galimybių iki mokslinių tyrimų ir išorės šalių įsitraukimo. Tarptautinio bendradarbiavimo galimybė, atsižvelgiant į kolegijų ryšius su Kolpingo fondu, turėtų būti toliau plėtojama kartu su akademinėmis institucijomis ir socialiniais partneriais, siekiant užtikrinti, kad visoje akademinėje veikloje būtų įtvirtintas stiprus tarptautinis aspektas. Tolesnis strateginių partnerysčių plėtojimas turi būti suderintas su strategine Kolegijos vizija ir parengta veiklos strategija, kad būtų galima pasinaudoti sparčiais skaitmeninių technologijų pokyčiais, galinčiais palengvinti ir sustiprinti visą akademinę veiklą.  

Gerosios praktikos pavyzdžiai

  • Nenustatyta

Rekomendacijos

  • Regionų ir visos šalies raida: Kolegija turėtų sukurti strateginę išorės suinteresuotų šalių dalyvavimo galimybę, kuri apimtų PMC ir susietų mokymo ir mokymosi bei mokslinių tyrimų planus, kad būtų užtikrintas didesnis poveikis bendruomenei. Tai apimtų platesnių regioninių ir nacionalinių mokymosi visą gyvenimą poreikių ir reikalavimų tyrimą, įskaitant galimybes plėtoti mišrias ir internetines paslaugas.

Paskesnė veikla yra skirta įgyvendinti išorinio vertinimo metu pateiktus siūlymus ir rekomendacijas, tobulinti aukštosios mokyklos veiklą ir užtikrinti, kad išorinio vertinimo metu nustatyti trūkumai bus pašalinti.

Paskesnė veikla prasideda įvertinus aukštąją mokyklą ir atliekama keliais etapais:

  • aukštoji mokykla parengia ir viešai skelbia veiklos tobulinimo priemonių planą (neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų atveju, planą nagrinėja ir rekomendacijas teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija):

Veiklos tobulinimo priemonių planas (lietuvių kalba, anglų kalba).

  • aukštoji mokykla parengia ir viešina išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą:

Pažangos ataskaita (lietuvių kalba, anglų kalba).

  • SKVC išanalizavęs pažangos ataskaitą ir pasitelkęs išorės ekspertus teikia grįžtamąjį ryšį aukštajai mokyklai (suplanuota 2025 m. liepos mėn.).

2025 m. rugsėjo 11 d. įvyko nuotolinis užsienio ekspertų ir Kolpingo kolegijos atstovų susitikimas.

Pažangos ataskaitą ir įgyvendinamas priemones vertino:

  • Dr. Ana Tecilazic (Kroatija)
  • Prof. Dr. Werner Inderbitzin (Šveicarija).

Grįžtamojo ryšio apie pažangą ataskaita (LT).

Grįžtamojo ryšio apie pažangą ataskaita (EN).

Atnaujinimo data: 2025-10-13