Mykolo Romerio universitetas

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Lankstumas, lojalumas ir vadovybės, ypač Senato ir Rektorato, dalyvavimas sprendimų priėmimo procese.

•  Bendros MRU pastangos skatinti darbuotojų gerovę, kurti adaptyviąją darbo aplinką, lemiančią teigiamus darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros pokyčius.

• Praktika, susijusi su tarpusavio mokymusi, žinių sklaida ir dauginimu, pvz., kaip atsižvelgti į specialiųjų poreikių turinčių studentų poreikius.

Rekomendacijos

• MRU ilgalaikė vizija turėtų būti aiškiau ir konkrečiau suformuluota, susiejant su tikslais. Rengiant ilgalaikę Universiteto strategiją, Ekspertų grupė rekomenduoja apibrėžti pagrindines vizijos, misijos ir tapatybės kryptis bei siekius ir nustatyti svarbiausius strateginius tikslus. Pavyzdžiui, tarptautiškumo ir judumo srityje Universitetas galėtų apsvarstyti ne tik dabartinius institucinius gebėjimus, bet ir siektinus ilgalaikius tikslus bei tai, kaip šis padidintas dėmesys tarptautiškumui galėtų paveikti jo viešosios misijos vykdymą regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu.
• Strateginio planavimo proceso stiprinimas: aplinkos analizė, SSGG, ilgalaikė strategija, tikslai, pagrindiniai etapai ir įgyvendinimo terminai; konkretūs veiksmai, susiję su konkrečiais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, padaliniais ir (arba) atsakingais darbuotojais, kartu su atskaitomybės reikalavimais; prireikus naudojant pasirinktus nacionalinius ir (arba) tarptautinius lyginamuosius rodiklius.
• Ne reaktyvus, bet strateginis, sisteminis ir aktyvus požiūris į strateginį planavimą ir procesų valdymą. Aiškios gairės ir (arba) pagrindiniai etapai veiklos valdymo procesuose kartu su struktūriniais ir procedūriniais pokyčiais leistų institucijai geriau įvertinti pažangą siekiant strateginių tikslų ir imtis reikiamų veiksmų veiklos rezultatams gerinti.
• Finansų valdymo efektyvumo didinimas, ypač atsižvelgiant į atskirų studijų programų rentabilumą ir pajamų iš dotacijų moksliniams tyrimams paskirstymą.
• Geresnė pusiausvyra tarp centralizuoto ir decentralizuoto sprendimų priėmimo, ypač biudžeto planavimo, darbuotojų profesinio tobulėjimo, tarptautiškumo ir studentų išlaikymo valdymo srityse.
• Kai kurių vidaus ir išorės suinteresuotųjų šalių dalyvavimo užtikrinimas. Pavyzdžiui, aktyvus išorinių Tarybos narių dalyvavimas kokybės gerinimo veikloje, pavyzdžiui, Ekspertų grupės susitikime, atstovavimas studentams komitetuose ir darbo grupėse, ypač susijusiose su naujomis strateginėmis iniciatyvomis, pvz., programų kūrimu.
• Viešai prieinamos informacijos, ypač skirtos asmenims su negalia, tobulinimas.
• Personalo mokymų susiejimas su organizacine plėtra: kai kurie mokymai galėtų būti privalomi (pvz., anglų kalbos, didaktiniai mokymai, įskaitant skaitmeninį mokymą), siekiant užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamą kompetenciją organizacinius pokyčiams ir programinei plėtrai įgyvendinti.
• Geroji praktika, susijusi su tarpusavio mokymusi, galėtų būti skatinama ir propaguojama vykdant įvairią veiklą, įskaitant akademinių darbuotojų tarpusavio vertinimą ir mentorystę (siekiant didinti dėstymo meistriškumą, geriausias mokymo metodikas ir praktiką ir kt.).
• Atsižvelgiant į naujausius pokyčius dirbtinio intelekto naudojimo srityje (ChatGPT ir kt.), apsvarstyti DI ir skaitmeniniu būdu patobulinto dėstymo ir mokymosi politiką.
• Didinti socialinių stipendijų fondą, ypač sunkiuoju laikotarpiu, pvz., po COVID pandemijos ir dėl studentų iš Ukrainos antplūdžio.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Socialinių stipendijų specialiųjų poreikių turintiems studentams ir studentams su negalia skyrimas, studentų atleidimas nuo mokesčio už būstą;
• Studentų mentorystės programa, skirta profesinei integracijai;
• Bendruomenės gerovės centras.

Rekomendacijos

• Kokybės užtikrinimo metodus ir priemones pritaikyti institucijos mokslinių tyrimų praktikai. Be šiuo metu MRU taikomų stebėsenos metodų, jis turėtų naudotis turimais duomenimis, kad galėtų aktyviau spręsti tam tikras problemas, pvz., reaguoti į studentų kursų vertinimus, akademinį sąžiningumą ir esamus sunkumus, susijusius su studijomis ir kursų užbaigimu. Prognostinė analizė gali padėti nustatyti problemas, kol jos dar nepadarė poveikio tyrimo sėkmei. Tai galėtų apimti ir mokymosi analizę.
• Įgyvendinti visos institucijos politiką ir praktiką, susijusią su akademiniu orientavimu ir konsultavimu, siekiant padidinti studentų akademinę sėkmę ir gerovę bei sumažinti studentų nubyrėjimą.
• Sustiprinti dėstymo kokybės užtikrinimą taikant kitus metodus ir procesus, pvz., akademinių darbuotojų tarpusavio vertinimą ir mentorystę, komandinį dėstymą ir dvigubo vertinimo didinimą.
• Panaikinti dėstytojų, kurių pagrindinė veikla yra dėstymas, ir tų, kurie vykdo daugiau mokslinių tyrimų, darbo užmokesčio skirtumus. Galbūt reikėtų vertinti mokymą, mokslinius tyrimus ir paslaugas ir siekti meistriškumo tam tikroje vienoje srityje ir gerų rezultatų kitose srityse.
• Prieš įgyvendinant naujus kokybės gerinimo metodus ir praktiką, susieti juos su aiškiu ir skaidriu tokių priemonių poveikio pristatymu ir tolimesniais sprendimais (pvz., mokslinių tyrimų laboratorijų vertinimo arba studijų programų, kuriose studijuoja mažai studentų, tęstinumo atveju).
• Analizuoti turimus duomenis ir jų svarbą informacija grindžiamiems sprendimų priėmimo procesams.
• Stiprinti rinkos tyrimus, kad būtų galima priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl naujų studijų programų.

• Universitetui primygtinai rekomenduojama parengti ir pateikti aiškią strategiją, kaip bus įgyvendinamos ekspertų rekomendacijos ir kokie kriterijai bus pasiekti per ateinančius mėnesius ir metus; po paskutinio vertinimo tai buvo atlikta nepakankamai.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• MRU sukūrė modernią mokslinių tyrimų ir inovacijų centro infrastruktūrą, taiko holistinį požiūrį į mokslinius tyrimus ir konsultacines paslaugas bei aplinką, skatinančią įsitraukimą ir tarpdalykinį požiūrį.
• Gebėjimas per gana trumpą laiką užimti svarbią vietą tarp pagrindinių šalies ir regiono universitetų, vykdančių mokslinius tyrimus.
• Laiku teikiama parama Ukrainos studentams, kuriems jos reikia.

Rekomendacijos

• Peržiūrėti studijų programų turinį, kad būtų išvengta dubliavimosi ir per siauros specializacijos; orientuotis į studijų programų kokybę, o ne kiekybę.
• Nuo dabartinio orientavimosi į rinką pereiti prie ilgalaikio ir strateginio požiūrio, kuriant studijų programas.
• Užtikrinti galimybę naudotis mokymosi ištekliais, ypač labiau specializuotose studijų srityse. Pavyzdžiui, reikia daugiau išteklių, skirtų moksliniams tyrimams ir dėstymui tarptautinės teisės srityje; labiau susisteminti informaciją apie tarptautines konferencijas ir renginius.
• Peržiūrėti ir koreguoti studijų programų rinkodaros metodus, siekiant geriau atspindėti studijų programų turinį ir karjeros galimybes.
• Apsvarstyti galimybę reikalauti, kad po doktorantūros studijų doktorantai dalyvautų dėstymo veikloje, kad būtų didinama tyrėjų kompetencija karjeros pradžioje ir stiprinamas ryšys tarp mokslinių tyrimų ir dėstymo.
• Skatinti studentų dalyvavimą mokslinių tyrimų projektuose.
• Klinikinio teisės mokymo srityje (teisės klinikos, kuriose dirbama su tikrais klientais) atkūrimas ir patirtinio dėstymo veiklos tobulinimas ir plėtra apskritai.
• Ateityje stiprinti MRU mokslinių tyrimų valdymo rėmimo padalinio pajėgumus, t.y. paskirti darbuotojus, kurie padėtų viso Universiteto mokslinių tyrimų grupėms.

• Daugiau dėmesio skirti pagrįstai studijų ir mokslinių tyrimų veiklos SSGG analizei parengti, geriau suvokiant dabartines silpnybes ir ateities grėsmes.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Mokymo ir užsakomųjų mokslinių tyrimų platforma www.mokymulab.eu. Platformoje pateikiamas neformaliojo mokymo temų ir programų katalogas, siekiant plėtoti mokymosi visą gyvenimą galimybes. Kai kurios rekomendacijos dėl patobulinimų pateiktos pirmiau.

Rekomendacijos

• Plėtoti trečiąją misiją kaip vieną iš pagrindinių Universiteto misijų, didinti Universiteto poveikį per mokymosi visą gyvenimą veiklą ir naudoti institucinius duomenis MRU trečiosios misijos (tęstinio mokymosi) strategijai tobulinti;
• Taikyti sisteminės analizės metodą, siekiant nustatyti mokymosi visą gyvenimą poreikius, ir nesiorientuojant vien tik į programas;
• Apsvarstyti galimybę bendradarbiauti su kitais mokymosi visą gyvenimą paslaugų teikėjais nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu;
• Parengti mokymosi visą gyvenimą strategiją, įskaitant mokymosi visą gyvenimą formų, metodų ir formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi patvirtinimo procedūrų apibrėžtį, remiantis MRU mokymosi visą gyvenimą vidiniu vertinimu. Šis vertinimas turėtų apimti turinį, formas, finansinius metodus ir sistemas, dėstytojų (suaugusiųjų švietimo) kompetencijas, besimokantiesiems suaugusiems teikiamas paslaugas ir mokymosi visą gyvenimą organizavimą, įskaitant rinkodarą, mokymų rengimą ir įgyvendinimą;
• Peržiūrėti išorės projektų ir mokymosi visą gyvenimą veiklos finansinį modelį, pavyzdžiui, nuosekliai didinti išorės projektų ir mokymosi visą gyvenimą veiklos indėlį į bendrąsias pridėtines išlaidas ir institucinę plėtrą iki 20 % ir daugiau vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu;
• Gerinti esamas paslaugas ir mokymo programas, susietas su bendra institucijos strategija;
• Apibrėžti ir apibūdinti mikrokredencialus (jų dydį ir pobūdį) institucijos lygmeniu (žr. 103 punktą);
• Atkreipti dėmesį į tęstinį mokymąsi kaip į visa apimančią ir visą gyvenimą trunkančią MRU ir besimokančiųjų visą gyvenimą partnerystę: pavyzdžiui, įdiegti laipsnių kaupimo programas kaip tęstinio mokymosi programas;
• Peržiūrėti esamus mokymosi rezultatus, kad būtų galima vertinti kompetencijas neformaliojo ir savaiminio ugdymo patvirtinimo procesuose;
• Didinti viešumą ir visuomenės informuotumą apie mokymąsi visą gyvenimą apskritai ir konkrečiai apie MRU vykdomą mokymosi visą gyvenimą veiklą; dabartinėje platformoje www.mokymulab.eu reikėtų aiškiai įvardyti mokymosi visą gyvenimą formas, pateikiant aktyvias nuorodas į atitinkamas MRU interneto svetainių vietas.

Paskesnė veikla yra skirta įgyvendinti išorinio vertinimo metu pateiktus siūlymus ir rekomendacijas, tobulinti aukštosios mokyklos veiklą ir užtikrinti, kad išorinio vertinimo metu nustatyti trūkumai bus pašalinti.

Paskesnė veikla prasideda įvertinus aukštąją mokyklą ir atliekama keliais etapais:

• aukštoji mokykla parengia ir viešai skelbia veiklos tobulinimo priemonių planą (neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų atveju, planą nagrinėja ir rekomendacijas teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija):

Veiklos tobulinimo priemonių planas (atnaujintas 2025 m.)

• aukštoji mokykla parengia ir viešina išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą:

Pažangos ataskaita (bus paskelbta iki 2027 m. balandžio mėn.).

• SKVC išanalizavęs pažangos ataskaitą ir pasitelkęs išorės ekspertus teikia grįžtamąjį ryšį aukštajai mokyklai (suplanuota 2027 m. balandžio mėn.).