Panevėžio kolegija

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Nepateikta

Rekomendacijos

• Kolegija turėtų supaprastinti Strateginį veiklos planą, atsižvelgdama į svarbiausius tikslus ir uždavinius, kurie prisideda prie jos ilgalaikio ir sėkmingo vystymosi.
• Įstaigai turėtų apsvarstyti galimybę taikyti ne tik kiekybinius rodiklius, bet ir kokybiškesnį požiūrį vertinant savo strategijos įgyvendinimą.
• Kolegijos Strateginį veiklos planą turėtų papildyti strateginis išteklių planavimas.
• Aukštoji mokykla turėtų nustatyti savo valdymo struktūrą ir aiškiai apibrėžti visas atskaitomybės linijas.
• Kolegija turėtų aiškiai ir skaidriai apibrėžti, kaip skiriami nauji akademiniai darbuotojai, įskaitant tai, kas priima galutinį sprendimą dėl asmens priėmimo.
• Vertinamai aukštajai mokyklai galimai derėtų sustiprinti su integracija susijusias pastangas ir įdarbinti daugiau visą darbo dieną dirbančių dėstytojų, kad didesnė jų dalis būtų pirmiausia atsidavusi Kolegijai ir jos normoms.
• Siekdama savo tikslo - tarptautiškumo - įstaiga turėtų užtikrinti, kad jos teikiama informacija būtų prieinama ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, tiek viduje, tiek išorėje.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Visa organizacija, vykdydama savo kasdienines veiklas, yra tvirtai įsipareigojusi Kolegijos bendruomenei ir kokybei.
• Kolegija labai aktyviai renka oficialius ir neoficialius vidaus ir išorės socialinių dalininkų atsiliepimus, o ekspertų grupė gavo įtikinamų įrodymų, kad šie atsiliepimai turi įtakos Kolegijos kokybei ir veiklos rezultatams gerinti.
• Naujai priimtam akademiniam ir neakademiniam personalui teikiama orientacinė mentorystė ir parama, suteikianti jiems galimybes susipažinti su Kolegijos bendruomene ir jos procesais bei procedūromis.

Rekomendacijos

• Kolegija taip pat turėtų apsvarstyti dabartinės ISO 9001 kokybės vadybos sistemos tinkamumą ir pritaikomumą. Nors Kolegija ir ėmėsi priemonių sistemai supaprastinti atlikdama laipsniškus pakeitimus, minėta sistema vis dar yra labai plati ir pernelyg sudėtinga palyginti mažai institucijai. Kolegija šiuo atžvilgiu nevisiškai įgyvendino ankstesnio išorės vertinimo rekomendaciją.
• Kolegija turėtų kritiškai apsvarstyti, kad jos Kokybės vadybos sistemą galimai turėtų sudaryti dvi atskiros dalys, abi labai nuodugnios, o ne viena išsami visuma, nes tai supaprastintų sistemos funkcionalumą darbuotojams ir išorės socialiniams dalininkams.
• Kolegija turėtų palyginti savo kokybės užtikrinimo ir kokybės sistemą su kita Lietuvos kolegija, o dar geriau - su panašia užsienio aukštąja mokykla.
• Kolegija turėtų supaprastinti savo kokybės vadybos sistemą, kad bereikalingai neapsunkintų organizacijos. Ji turėtų kruopščiai įvertinti ir pagerinti savo kokybės vadybos sistemos veiksmingumą, įvertinant skiriamus išteklius pagal kokybės vadybos sistemos pasiektus rezultatus. Turėtų būti pasiekta optimali pusiausvyra tarp sistemos sąnaudų ir rezultatų.
• Kolegija nustatė ir įvardijo 25 skirtingus valdymo, studijų ir mokslo, paramos ir tobulinimo veiklos procesus. Tačiau vertinama institucija faktiškai neapibrėžė šių procesų turinio, o ekspertų grupei paprašius, negalėjo pateikti tinkamų jų aprašymų. Taigi, aukštoji mokykla turėtų nustatyti, apibrėžti ir aprašyti aktualiausius ir svarbiausius kokybės sistemos procesus.
• Kolegija turėtų sutelkti dėmesį į realų ir subalansuotą kiekybinių ir kokybinių veiklos rodiklių rinkinį savo kokybės vadybos sistemoje, kuriuo galėtų vadovautis. Dabartinis kiekybinių rodiklių skaičius yra nepagrįstai didelis, tačiau, kita vertus, nėra apibrėžta jokių kokybinių rodiklių, nors Kolegija savo strateginėse programose yra nustačiusi kokybinius tikslus. Jei auštoji mokykla siekia savo tikslų, tokių kaip, pavyzdžiui, užtikrinti inovatyvų studijų procesą, pasiekimai negali būti matuojami vien kiekybiniais rodikliais, nes akivaizdu, kad reikalingas ir kokybinis vertinimas.
• Kolegija turėtų skelbti informaciją apie savo kokybės užtikrinimą anglų kalba, o aktualius vidinius kokybės dokumentus, kurie dabar prieinami tik intranete, patalpinti viešoje interneto svetainėje. Daugumą dokumentų skelbiant tik lietuvių kalba, jie tampa daug mažiau prieinami išorės socialiniams dalininkams ir tarptautinei akademinei bendruomenei.
• Kolegijos vadovybė turėtų nukreipti dėmesį į atviros atmosferos ir kultūros kūrimą, kurioje skatinami pokyčiai, naujovės ir iniciatyva. Nuolatinis tobulėjimas turėtų apimti ir norą tobulinti pačią kokybės sistemą. Per visus pokalbius su vadovybe, dėstytojais ir darbuotojais visi šie vidaus socialiniai dalininkai vienbalsiai atmetė bet kokius siūlymus, kad gali reikėti ką nors keisti arba kad esamą kokybės vadybos sistemą būtų galima tobulinti.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Kartu su vietos partneriais įsteigta akademija, siūlanti vietos vidurinių mokyklų moksleiviams mokymą, siekiant padėti padidinti jų konkursinius balus ir taip pagerinti jų galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą ir įstoti į Kolegiją.
• Mentorystės sistema, pagal kurią studentams skiriamas vyresniųjų kursų studentų mentorius, padedantis įsitvirtinti ir palaikantis juos pirmaisiais metais kartu su personalo nariu-kuratoriumi, kuriam skiriamas laikas atlikti šią pareigą.

Rekomendacijos

• Kolegija turėtų užtikrinti, kad jos studijų programos ne tik atitiktų šiandienos verslo ir rinkos poreikius, bet ir numatytų rytojaus poreikius besikeičiančiame šiandienos pasaulyje. Tai galėtų apimti studentų aprūpinimą įgūdžiais, kurie leistų jiems kurti karjerą ne tik vietos ir nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.
• Tarptautinį mobilumą ir įsidarbinimo galimybes didina anglų kalbos žinios, ypač techninėse srityse, taigi, siekdama įgyvendinti savo misiją, Kolegija turėtų įtraukti šnekamosios ir rašytinės profesinės anglų kalbos vartojimą į visas savo programas.
• Aukštoji mokykla taip pat galėtų apsvarstyti galimybę parengti planą, pagal kurį kai kurios studijų programos būtų vykdomos tik anglų kalba, teikiant atitinkamą pagalbą tiek darbuotojams, tiek studentams.
• Kolegija turėtų parengti aiškią tarptautiškumo strategiją su rodikliais, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kaip jai sekasi tarptautiškumo linkme plėtoti savo mokymo ir mokslo veiklą.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Plati, stipri ir abipusiai naudinga Kolegijos ir socialinių partnerių sąveika, kuri akivaizdžiai remia regiono ir šalies vystymąsi ir kartu padeda Kolegijai.
• Didelė neformaliojo švietimo programų įvairovė, kurios gerai pritaikytos prie vietos verslo poreikių, suteikia vietos darbuotojams reikalingų įgūdžių ir gilina jų žinias įvairiose studijų srityse.

Rekomendacijos

• Kadangi Kolegija siekia tapti regiono taikomųjų mokslų centru, o savianalizės suvestinė nurodo MTEP kaip tobulintiną sritį, ji turėtų skirti dalį savo lėšų MTEP bazei stiprinti.
• Aukštajai mokyklai bus sunku tvarkytis taikomųjų mokslų ir MTEP srityje, jei ji pasikliaus vien tik pajamomis iš projektų. Todėl, be pačios Kolegijos skiriamų lėšų bazės, reikėtų ieškoti kitų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, ES struktūrinių fondų ir vietos bei regioninių fondų lėšų.
• Kaip pati Kolegija nurodo SS, ji galėtų plačiau skelbti informaciją apie mokslinių tyrimų grupes ir turimus paketus, kuriuos ji gali pasiūlyti kaip MTEP paslaugas.
• MTEP paslaugų ir neformaliojo ugdymo veiklos rezultatai turėtų būti vertinami pagal atskirus pagrindinius rodiklius, kad būtų galima pripažinti atskirus jų pasiekimus.
• Padedant mokiniams įgyti kompetencijų kitomis regione plačiai paplitusiomis kalbomis, kaip jau minėta 3.3 skyriuje „Studijų ir mokslo (meno) veikla“, Kolegija galėtų remti vietos pramonės ir verslo poreikius, orientuotus į laisvąją ekonominę zoną, kurioje daugiausia kuriasi tarptautinės bendrovės ir kuria labai domisi užsienio investuotojai.

Paskesnė veikla yra skirta įgyvendinti išorinio vertinimo metu pateiktus siūlymus ir rekomendacijas, tobulinti aukštosios mokyklos veiklą ir užtikrinti, kad išorinio vertinimo metu nustatyti trūkumai bus pašalinti.

Paskesnė veikla prasideda įvertinus aukštąją mokyklą ir atliekama keliais etapais:

• aukštoji mokykla parengia ir viešai skelbia veiklos tobulinimo priemonių planą (neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų atveju, planą nagrinėja ir rekomendacijas teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija):

Veiklos tobulinimo priemonių planas

• aukštoji mokykla parengia ir viešina išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą:

Pažangos ataskaita.

• SKVC išanalizavęs pažangos ataskaitą ir pasitelkęs išorės ekspertus teikia grįžtamąjį ryšį aukštajai mokyklai:

2024 m. lapkričio 8 d. įvyko nuotolinis užsienio ekspertų ir Panevėžio kolegijos atstovų susitikimas.

Pažangos ataskaitą ir įgyvendinamas priemones vertino:

• Dr. Ana Tecilazic (Kroatija) ir
• Prof. Dr. Werner Inderbitzin (Šveicarija).

Grįžtamojo ryšio apie pažangą ataskaita.