Šiaulių valstybinė kolegija

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Kolegija aktyviai dalyvauja rengiant savivaldybės strateginius planus, kas rodo jos sąsajas su regionu.
• Strateginis planas peržiūrimas du kartus per metus. Tai, kad jis viešai skelbiamas ir aptariamas su socialiniais dalininkais, įskaitant išorinius, rodo, kad juo vadovaujamasi ir kad jis ir svarbus tiek viduje, tiek išorėje.

Rekomendacijos

• Kolegija turėtų geriau suderinti strategiją, veiklos politiką, jų įgyvendinimą ir stebėseną, t. y. turėtų būti nuosekliai apibrėžti ir suderinti strateginiai ir veiklos rezultatų rodikliai.
• ŠVK turėtų plačiau ir struktūriškiau vertinti rizikos valdymą (pavyzdžiui, dėl galimo būsimo studentų skaičiaus, įvairių tikslinių grupių kaitos) pasitelkiant į besivystantį scenarijų orientuotą mąstymą, kad tai apimtų gana ekstremalius scenarijus bei jų pasekmes, pavyzdžiui, ŠVK fizinei infrastruktūrai.
• Kolegija galėtų išplėsti studentų skaičiaus mažėjimo analizę ir galimas priemones, kurių būtų galima imtis sprendžiant šį klausimą. Derėtų atsižvelgti į skirtingus studentų tipus, jų kilmę, aplinkybes, poreikius, norus ir panašiai.
• Kolegija turėtų ieškoti tolesnių veiklos optimizavimo būdų, pavyzdžiui, peržiūrint studentų skaičių kiekviename studijų dalyke.
• Kolegija savo strateginiuose planuose turėtų atspindėti dabartinį ir būsimą NEOLAiA konsorciumo vaidmenį ir jo prioritetus, o taip pat ir būtiną šių santykių abipusiškumą,.
• ŠVK derėtų įvertinti (arba bent jau apžvelgti) veiklos su socialiniais dalininkais poveikį ir struktūriškai išanalizuoti gaunamą grįžtamąjį ryšį.
• Savo žmogiškųjų išteklių politikoje Kolegija ypatingą dėmesį turėtų skirti tyrėjų pritraukimui.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Nepateikta

Rekomendacijos

• Nustatyti aiškią kokybės politiką ir išmatuojamus kokybės tikslus, išplaukiančius iš strategijos, ir naudoti juos stebėsenai bei komunikacijai.
• Peržiūrėti ir supaprastinti Kokybės vadovą ir jame atspindėti kasdieninę veiklos praktiką arba susitarti dėl būtinų procesų pakeitimų su atitinkamų procesų savininkais, dalyviais ir naudos gavėjais. Sklandžiai veikianti kokybės vadybos sistema, naudojama visoje institucijoje, leistų užkirsti kelią su tuo susijusiems trūkumams, padėtų išaiškinti kokybės vadybos principus ir elementus, o taip pat leistų stebėti jos veiksmingumą.
• Sukurti, įdiegti ir skatinti alternatyvią skundų ar apeliacijų teikimo procedūrą, kuri leistų anonimiškai pranešti apie su dėstytojais ir (arba) tam tikru asmeniu susijusią problemą. Nors dažnai greita ir veiksminga, dabartinė neformali veikloje pasitelkiama kokybės užtikrinimo praktika taip pat gali būti rimta kliūtis studentams.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Aukštojoje mokykloje egzistuoja pagirtina individualių darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijos kėlimo politika. Parama doktorantūros studijoms teikiama Kolegijos darbuotojams yra teigiamas pokytis ir aiškiai atitinka siekį stiprinti mokslinių tyrimų veiklą ir akademinį profilį. Dėstytojai yra motyvuoti ir motyvuojantys, o jų artumą su studentais minėjo ir patys studentai, ir absolventai.
• Nuotoliniai seminarai, skirti atitinkamoms kompetencijoms ugdyti, ir egzistuojantys du taikomųjų mokslų srities moksliniai žurnalai suteikia galimybę skelbti publikacijas ir didinti darbuotojų mokslinių tyrimų gebėjimus, atitinkančius strateginius mokslinių tyrimų veiklos prioritetus.
• Ekspertų grupė teigiamai vertina Kolegijos pastangas NEOLAiA konsorciumo kontekste. Ji turi galimybių palengvinti tarptautiškumo siekimą mokslinių tyrimų, o taip pat ir mokymo srityje.

Rekomendacijos

• Ryšys tarp ŠVK strateginių tikslų ir jos dėstymo bei mokslinių tyrimų ateityje galėtų būti sistemingiau stebimas.
• Nuotolinio mokymosi koncepcija turėtų būti toliau plėtojama kompleksiškai, galbūt įtraukiant mišriojo mokymosi galimybes, ir sistemingai diegiama. Tą patį būtų galima taikyti ir kompleksinei bei nuosekliai galimo skaitmeninimo strategijai.
• Nereikėtų tikėtis, kad pastangos pritraukti studentus iš užsienio išspręs institucijos problemas, nes atvykstančių studentų skaičius tikriausiai visada bus nedidelis. Dėl šios priežasties manoma, kad dėmesys vietiniams studentams, daugiausia iš aplinkinio regiono, yra skiriamas pagrįstai ir, ekspertų grupės nuomone, yra rekomenduotinas. Be kita ko gali būti naudinga nuodugniau nustatyti ir išanalizuoti įvairių tikslinių potencialių studentų grupių profilį, poreikius ir lūkesčius. ŠVK strategijoje galėtų būti apsvarstyta galima standartinių aukštojo mokslo programų sinergija su planuojamomis lanksčiomis nuostatomis, pavyzdžiui, trumpojo ciklo programomis, o taip pat mokymosi visą gyvenimą nuostatomis.
• Kolegija turėtų stebėti ir atsižvelgti į studentų skaičių visuose studijų dalykuose. Rekomenduojama naudotis sinergijos galimybėmis, tačiau jų gali nebepakakti, jei studentų skaičius studijų dalykuose, kuriuos lanko mažai studijuojančių, ir toliau mažės.
• Tarptautiškumo skatinimo pastangos yra realios ir pastebimos, tačiau jas reikėtų labiau integruoti į struktūrinį kokybės vadybos planą.
• Kolegijai rekomenduojama atidžiai stebėti politinius pokyčius, susijusius su reikalavimais mokslinių tyrimų srityje, kad galėtų laikytis skelbiamų reikalavimų. Jei bus reikalaujama pereiti prie fundamentalesnių mokslinių tyrimų, apie tai turėtų būti tinkamai informuojamas akademinis ir neakademinis personalas bei studentai.
• Reikėtų patikslinti ryšį tarp Žinių ir technologijų perdavimo centro ir mokslinės veiklos; šiuo metu neaišku, ar egzistuoja bendra, ar jungtinė strategija.
• Turėtų būti parengta nuosekli mokslinių tyrimų veiklos strategija. Remdamasi NEOLAiA pavyzdžiu, Kolegija turėtų pasirinkti 3 ar 4 pagrindines sritis (atitinkančias vidinę praktinę patirtį) ir stengtis nustatyti su jomis susijusius mokslinių tyrimų veiklos tikslus. Kadangi jau yra sukaupta žinių, tokia strategija šias sritis reikšmingai sustiprintų. Jei kiekvienas dėstytojas imtų siūlyti savo tyrimų sritis, galimai kiltų papildomų problemų ir rizikų. Į šių strateginių mokslinių tyrimų sričių kūrimo procesą turėtų būti įtraukti ir verslininkai, ir savivaldos institucijos.
• ŠVK vaidmuo NEOLAiA aljanse turėtų būti aiškiau apibrėžtas, atspindėtas strategijoje ir apie jį turėtų būti informuojama visa Kolegijos bendruomenė. Ši partnerystė gali suteikti naujų galimybių ir įkvėpimo, tačiau taip pat pareikalaus tam tikrų gebėjimų ir galimai itin reikšmingų pokyčių, o ne tik dėmesio technologijoms ir sklaidai. Derėtų prisiminti, kad ŠVK taip pat gali daug ką pasiūlyti savo partneriams, įskaitant tvirtus savo ryšius regione, tačiau Kolegija gaus daugiau naudos iš partnerystės, kai bus pasiruošusi ir žinos ko tikėtis.
• Reikėtų stengtis darbuotojus ir studentus tinkamai parengti tarptautiniam bendradarbiavimui, ypač gerinant jų anglų kalbos žinias.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Išskirtinai stipri ŠVK integracija į regioninę ekosistemą, struktūriniai ryšiai su įvairiais vietos ir regiono socialiniais dalininkais valdymo struktūrose, pagirtinas bendras akademinių klausimų, ypač susijusių su švietimo nuostatomis, sprendimas, o taip pat įsitraukimas į strategines diskusijas. Šis įsitraukimo bei prisidėjimo prie svarbių sprendimų ir procesų aspektas matomas visose vertinimo srityse.
• Unikalią Kolegijos turimą patirtį reprezentuoja glaudi, subalansuota partnerystė su kitais miesto švietimo paslaugų teikėjais, Šiaulių profesinio rengimo centru ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, siekiant ugdyti vietos talentus bei didinti miesto ir regiono patrauklumą studentams. Įvairių žinių grandinėje esančių institucijų bendradarbiavimo lygis regione yra įspūdingas.
• Bendradarbiavimas su Vilniaus universiteto Šiaulių akademija suteikia galimybę Kolegijos absolventams studijuoti magistrantūros studijas universitete ir grįžti į aukštąją mokyklą kaip dėstytojams, taip pasiliekant regione, o ne ieškant karjeros kitur. Tai įmanoma todėl, kad daugumoje atveju Kolegijos ir Universiteto akademijos studijų programos nesikartoja, o veikiau papildo viena kitą.

Rekomendacijos

• Tęsti atvirą bendradarbiavimą ir tvirtą partnerystę tiek su švietimo srities, tiek su kitais regioniniais partneriais toliau siekiant strateginės plėtros; dar labiau įtraukti Kolegijos patirtį į regioninės plėtros planavimą ir atspindėti regioninius prioritetus ŠVK strategijoje, nustatant mokymosi, mokslinių tyrimų veiklos ir plėtros pajėgumų prioritetus. Skirti laiko reguliariam sisteminiam Kolegijos vaidmens, pozicijos ir ypač poveikio regiono bendruomenei apmąstymui, paremtam regioninių partnerių ir visuomenės nuomonėmis bei indėliu, siekiant nustatyti prioritetus ir padėti Kolegijai dar tvirtesnį pagrindą regione.
• Reikėtų ne tik analizuoti ŠVK kaip regioninę instituciją, bet ir ieškoti jos vietos nacionaliniame „poreikių žemėlapyje“. Prekės ženklo vystymas galėtų padėti Kolegijos naudai pakreipti žmonių suvokimą apie įvairias regioninės ekonomikos problemas ir tai, kad studijos didesniuose miestuose reiškia geresnę studijų kokybę.
• Reikėtų siekti būti pagrindiniu dalyviu diskusijose dėl didesnę pridėtinę vertę turinčio verslo, o taip pat kurti ir plėsti mokslinių tyrimų pajėgumus.
• Derėtų laikytis tinkamo požiūrio į mokymosi visą gyvenimą plano įgyvendinimą, atsižvelgiant į lanksčias mokymosi galimybes ir standartinių studijų programų pasiūlą, nesvarbu ar jį sudarytų atskira mokymosi visą gyvenimą politika ir strategija, ar jis būtų neatsiejama bendros strategijos dalis. Tokia strategija reikalauja išanalizuoti įvairių galimų tikslinių grupių mokymo poreikius, susijusius su kvalifikacijos kėlimu ir perkvalifikavimu, apsvarstyti įvairias mokymo formas, įskaitant mikro-kredencialus ir jų teikimo būdus, ankstesnių kvalifikacijų pripažinimą ir sąsajas su standartinėmis kvalifikacijomis, taip pat Kolegijos gebėjimų stiprinimo poreikius, susijusius su darbuotojų kompetencija, technologijomis ir taikomų procedūrų pokyčiais.
• Stiprinti ryšius su absolventais, pavyzdžiui, įkuriant absolventų asociaciją, kad jie būtų ŠVK (ir regiono) ambasadoriai ir potenciali nauja besimokančiųjų visą gyvenimą grupė.

Paskesnė veikla yra skirta įgyvendinti išorinio vertinimo metu pateiktus siūlymus ir rekomendacijas, tobulinti aukštosios mokyklos veiklą ir užtikrinti, kad išorinio vertinimo metu nustatyti trūkumai bus pašalinti.

Paskesnė veikla prasideda įvertinus aukštąją mokyklą ir atliekama keliais etapais:

• aukštoji mokykla parengia ir viešai skelbia veiklos tobulinimo priemonių planą (neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų atveju, planą nagrinėja ir rekomendacijas teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija):

Veiklos tobulinimo priemonių planas

• aukštoji mokykla parengia ir viešina išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą:

Pažangos ataskaita (lietuvių kalba, anglų kalba).

• SKVC išanalizavęs pažangos ataskaitą ir pasitelkęs išorės ekspertus teikia grįžtamąjį ryšį aukštajai mokyklai.
  2026 m. balandžio 9 d. įvyko nuotolinis užsienio ekspertų ir Šiaulių valstybinės kolegijos atstovų susitikimas.
  Pažangos ataskaitą ir įgyvendinamas priemones vertino: Michal Karpíšek (Austrija) ir Sinéad O'Sullivan (Airija).
  Grįžtamojo ryšio apie pažangą ataskaita (lietuvių kalba, anglų kalba).