Vilniaus kolegija
Išorinio institucinio vertinimo ir akreditavimo sprendimai
| Išorinio vertinimo sprendimas | Akreditavimo terminas | Akreditavimo data | Akreditavimo įsakymas |
| Teigiamas | 7 metai | 2023 m. kovo 31 d. | Įsakymas |
Institucinio vertinimo išvados
| Išvados EN (originalas) | Išvados LT (vertimas) |
Ekspertų grupės sudėtis
Prof. Colin Raban – grupės vadovas (Jungtinė Karalystė) Ewa Kolanowska – sekretorė (Lenkija) Prof. dr. Wes Wierda – akademinės bendruomenės atstovas (Nyderlandai) Kersti Viitkar – akademinės bendruomenės atstovė (Estija) Simonas Razminas – socialinis partneris (Lietuva) Edvinas Levišauskas – studentas (Lietuva) |
Ekspertų vertinimas ir jo rezultatai balais
Žemiau pateikiama informacija apie aukštosios mokyklos ekspertinio vertinimo rezultatus. Kiekviena iš sričių ekspertų yra išanalizuojama remiantis aukštosios mokyklos pateikta savianalize bei vizito metu surinkta informacija, pateikiamos jos tobulinimo rekomendacijos, įvardijamos gerosios praktikos ir bendras srities įvertinimas penkiabalėje sistemoje.
- 5 balai - puikiai - sritis yra išskirtinai gera nacionaliniame kontekste tarptautinėje erdvėje;
- 4 balai - labai gerai - sritis nacionaliniame kontekste ir tarptautiniu mastu vertinama labai gerai, be trūkumų;
- 3 balai - gerai - sritis plėtojama sistemiškai, be esminių trūkumų;
- 2 balai - patenkinamai - sritis tenkina minimalius reikalavimus, yra trūkumų, kuriuos būtina pašalinti;
- 1 balas - nepatenkinamai - sritis netenkina minimalių reikalavimų, yra esminių trūkumų.
Po vertinimo vykdoma paskesnė veikla, kurios metu aukštoji mokykla tobulina savo veiklą pagal pateiktas rekomendacijas.
Gerosios praktikos pavyzdžiai
- aplinka, kuri suteikia studentams stiprų priklausymo bendruomenei jausmą, o darbuotojams – motyvuojančią darbo aplinką, kurioje yra nuosekli sistema ir plačios kompetencijos tobulinimo galimybės, paskatų rinkinys ir bendradarbiavimo dvasia.
- Veiksmingas išteklių naudojimas ir rezervinis fondas, sukurtas kaip strateginio finansų valdymo mechanizmas, siekiant užtikrinti nuolatinės ir plėtros veiklos tęstinumą, taip pat sėkmingos pastangos pritraukti lėšų ir nuosekliai investuoti į Kolegijos infrastruktūros atnaujinimą.
Rekomendacijos
- Siekdama pagerinti savo veiklos rezultatus, Kolegija turėtų rinkti daugiau kokybinių įrodymų, kurie papildytų šiuo metu daugiausiai kiekybinius duomenis, renkamus strateginiams rodikliams.
- Kolegija turėtų pagerinti savo interneto svetainėse ir socialinėje žiniasklaidoje pateikiamos informacijos kokybę, pabrėždama aukštosios mokyklos išskirtines savybes ir reklamuodama visus jos teikiamų paslaugų aspektus.
- Akademinė taryba turėtų apsvarstyti, kaip ji galėtų veiksmingiau atlikti savo, kaip aukštesniojo akademinio organo, funkciją, visų pirma prižiūrėti, kaip įgyvendinama Kolegijos kokybės valdymo sistema ir taikomųjų mokslinių tyrimų veikla.
Gerosios praktikos pavyzdžiai
- Kolegijos strateginių partnerysčių ataskaita ir ypač jos kokybės užtikrinimo rekomendacijos.
- Dėmesys, skiriamas per savianalizės procesą Kolegijos strategijos įgyvendinimui.
Rekomendacijos
- Kolegija turėtų apsvarstyti, kaip Kokybės vadovą padaryti prieinamesnį ir naudingesnį darbuotojams ir studentams.
- Atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus, Kolegija galėtų sukurti savitą ir veiksmingą kokybės valdymo metodą.
- Reikėtų peržiūrėti savianalizės procedūrą, ypatingą dėmesį skiriant jos tikslingumui: kiek savianalizės ir veiklos ataskaitos suteikia Akademinei tarybai (arba jos komitetams) pakankamai išsamios informacijos apie Kolegijos teikiamų paslaugų kokybę, ir įvertinant, kokia yra galimybė, kad procedūros laikymasis gali tapti pernelyg didele našta darbuotojams. Kolegijos požiūris į kokybės valdymą taip pat galėtų būti sustiprintas išplėtus kokybės stebėsenos ataskaitų taikymo sritį ir programų tvirtinimo procedūrą.
- Akademinė taryba turėtų nustatyti oficialią procedūrą, pagal kurią būtų periodiškai vertinama kokybės valdymo sistema, ir apsvarstyti, ar verta ir įmanoma sistemą vertinti pagal dabartinėje Kokybės vadovo versijoje nustatytus principus ir kriterijus.
Gerosios praktikos pavyzdžiai
- Studijų programų atitiktis darbo rinkos poreikiams, nes absolventų įsidarbinimo rodikliai yra aukštesni už kolegijų sektoriaus vidurkį.
- į studentą orientuota aplinka ir dėstytojų teikiama parama, kurią studentai vertina.
Platus tarptautinis dalyvavimas, platus partnerių tinklas, didėjantis bendradarbiavimo projektų skaičius, didelė, įskaitant jungtines ir dvigubo diplomo programas, teikiamų anglų kalba, ir plačios judumo galimybės.
Rekomendacijos
- Kolegija turėtų užtikrinti, kad fakultetai į savo veiklos planus įtrauktų veiksmingas studentų nubyrėjimo mažinimo priemones ir atidžiai stebėtų, kaip jos įgyvendinamos.
- Atsižvelgdama į savo planus, Kolegija turėtų imtis priemonių, kad padidintų studentų, dalyvaujančių taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir meno veikloje, skaičių ir išorės socialinių dalininkų užsakytų baigiamųjų darbų skaičių.
Gerosios praktikos pavyzdžiai
- Kolegija daug dėmesio skiria visuomenės dalyvavimui ir poveikiui, kuris atsispindi jos strateginiuose tiksluose ir veiklos programose (socialinė atsakomybė ir darnus vystymasis, taikomieji moksliniai tyrimai ir meno veikla bei strateginės partnerystės), kurias ji patvirtino siekdama savo strateginių tikslų.
Rekomendacijos
- Kolegija turėtų plėtoti sistemingą ir aktyvų požiūrį į visos aukštosios mokyklos poreikių vertinimą ir tenkinimą visose savo veiklos srityse, įskaitant studijų programas, mokymąsi visą gyvenimą, taikomuosius mokslinius tyrimus ir meno veiklą, kur ji tikisi daryti poveikį regioninei ir nacionalinei plėtrai.
- Kolegija turėtų nustatyti rodiklius, kuriais būtų vertinamas jos veiklos, skirtos regioninei ir nacionalinei plėtrai, veiksmingumas, be tų, kurie šiuo metu naudojami veiklos apimčiai vertinti.
- Kolegija turėtų dėti daugiau pastangų reklamuodama savo mokymosi visą gyvenimą paslaugas, įskaitant mokymo kursus vaizduojamojo meno srityje ir kitus sėkmingus kursus, kad padidintų socialinių dalininkų informuotumą ir užpildytų rinkos nišą.
Paskesnė veikla yra skirta įgyvendinti išorinio vertinimo metu pateiktus siūlymus ir rekomendacijas, tobulinti aukštosios mokyklos veiklą ir užtikrinti, kad išorinio vertinimo metu nustatyti trūkumai bus pašalinti.
Paskesnė veikla prasideda įvertinus aukštąją mokyklą ir atliekama keliais etapais:
- aukštoji mokykla parengia ir viešai skelbia veiklos tobulinimo priemonių planą (neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų atveju, planą nagrinėja ir rekomendacijas teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija):
Veiklos tobulinimo priemonių planas
Veiklos tobulinimo priemonių planas atnaujintas po Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos prijungimo (nuo 2024 m. gruodžio mėn.)
- aukštoji mokykla parengia ir viešina išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą:
Pažangos ataskaita (lietuvių kalba, anglų kalba).
- SKVC išanalizavęs pažangos ataskaitą ir pasitelkęs išorės ekspertus teikia grįžtamąjį ryšį aukštajai mokyklai (suplanuota 2026 m. gegužės mėn.).
Atnaujinimo data: 2026-06-02