Vilniaus universitetas

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• „Kaskadinio“ dialogo tarp įvairių VU sluoksnių ir bendruomenės narių principas yra gera praktika, siekiant prasmingo visų Universiteto socialinių dalininkų įsitraukimo į strateginę ir sisteminę Universiteto plėtrą.
• Kasmetiniai pokalbiai su darbuotojais, susiję su tiksliais, pareigomis ir vykdoma veikla atlieka abipusiai naudingą funkciją - jų metu aptariami Universiteto lūkesčiai darbuotojo atžvilgiu, t. y. kaip jis galėtų prisidėti prie strateginių institucijos tikslų įgyvendinimo, ir VU pagalba darbuotojui siekiant šių tikslų.

• Per trumpą laiką VU sėkmingai apjungė dvi anksčiau buvusias savarankiškas institucijas – valstybinį universitetą - Šiaulių universitetą ir Tarptautinę verslo mokyklą - į bendrą VU organizacinę struktūrą. Taip, kaip buvo pasiekti šie apjungimai, liudija apie Universiteto lyderystę, jo įsipareigojimą tautos švietimui, lankstumą ir norą prisitaikyti prie pokyčių. Atrodo, kad apjungimas išėjo dalyvaujančioms institucijoms į naudą. Tai turėtų būti gerosios praktikos pavyzdys, kaip institucijoms reaguoti į vidaus ir išorės iššūkius. 
• ES struktūrinių fondų didelės investicijos, ypač į Saulėtekio ir Santaros akademinius padalinius bei Medicinos fakulteto Mokslo centrą Santariškėse, buvo atliktos strategiškai ir tikslingai, atsižvelgiant į VU misiją ir ilgalaikius tikslus.
• Ekspertų grupė pripažįsta VU stipriąsias institucinės organizacinės plėtros puses ir siūlo, kad patirtis šioje srityje galėtų tapti Universiteto studijų sritimi ir vertinga patirtimi, kurią būtų galima skleisti visoje šalyje.

Rekomendacijos

• Siekiant sustiprinti strateginio valdymo gebėjimus, lankstumą ir gebėjimą reaguoti į išorinius poreikius, ekspertų grupė rekomenduoja Universitetui nusistatyti institucinius prioritetus, sukurti kritinę masę ir padidinti išteklius centriniu instituciniu lygmeniu, kad būtų galima imtis reikšmingesnių veiksmų. Norint atliepti nacionalinius ir pasaulinius iššūkius, didinti tarptautinį matomumą ir konkurencingumą bei sudaryti sąlygas VU atlikti pagrindinį vaidmenį Lietuvos valstybės, ekonomikos ir visuomenės raidoje, reikia nusistatyti daugiau tarpfakultetinių prioritetų, kuriems būtų pasitelkiami pagalbiniai ištekliai, ir skatinti bendradarbiavimą tarp fakultetų didesnėse grupėse.
• Ekspertų grupė taip pat rekomenduoja kruopščiau atrinkti ir įvertinti nedidelį kiekį svarbiausių strateginės veiklos duomenų, kurie turi didžiausią reikšmę strateginei plėtrai, ir pateikti juos sprendimus priimančioms institucijoms, kad jie visada būtų po ranka. Nėra nustatytos tos stipriosios ir silpnosios pusės, į kurias reikia nedelsiant atkreipti strateginį institucinių sprendimų priėmėjų dėmesį, tam turėtų būti skiriamas prioritetas.
• Ekspertų grupė siūlytų apsvarstyti galimybę suformuoti Vyriausiąjį informacijos pareigūno pareigybę arba įsteigti Institucinių tyrimų tarnybą, kuri rinktų, analizuotų ir pateiktų pagrindinę informaciją apie strateginę plėtrą ir kitus svarbiausius institucinio vystymosi aspektus. Pagrindinės jo funkcijos galėtų būti analizės ir ataskaitų teikimas, siekiant plėtoti įrodymais pagrįstą požiūrį į organizacinį planavimą, sprendimų priėmimą ir kokybės gerinimą.
• Suprasdama kaip svarbu, kad kasmetiniai pokalbiai dėl tikslų, pareigų ir vykdomos veiklos maksimaliai prisidėtų prie strateginių tikslų siekimo, ekspertų grupė palankiai vertina VU planą vykdyti šiuos pokalbius visais organizacijos lygmenimis ir su atskirais darbuotojais. Ekspertų grupė taip pat rekomenduoja skirti prioritetinį strateginį dėmesį vadovų ugdymui ir darbuotojų mokymams, kad visi už tai atsakingi asmenys galėtų veiksmingai ir su derama empatija vesti tokius pokalbius. 
• Kalbant apie interneto svetainės plėtrą, ekspertų grupė skatintų pasistengi, kad visi pagrindiniai dokumentai ir veiklos rodikliai būtų lengviau prieinami institucijos nariams ir išorės partneriams. Ji taip pat rekomenduoja pagerinti tinklalapio prieinamumą žmonėms su fizinėmis ar psichinėmis negaliomis.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Reguliarios diskusijos studijų programų komitetuose ir gyvas socialinių dalininkų bendravimas, įskaitant aktyvų studentų įsitraukimą ir užtikrintą reagavimą į jų įvardintas problemas.
• Reguliarios VU centrinės vadovybės ir KAP diskusijos apie strategijos kūrimą ir įgyvendinimą per metinį veiklos planą užtikrina, kad strateginė plėtra būtų įsišaknijusi visos institucijos kasdienybėje.
• Išsamus dėstymo kokybės gerinimo priemonių rinkinys, apimantis dėstymo kompetencijų vertinimą priimant darbuotojus į darbą; nuolatinis šių kompetencijų tobulinimas, teikiant dėstytojams individualų grįžtamąjį ryšį, apdovanojimus, skirtus išskirtiniam dėstymui įvertinti, taip pat mokymo inovacijų fondas.

Rekomendacijos

• Ekspertų grupė rekomenduoja VU sukurti išsamią kokybės užtikrinimo politiką ir sistemą, kurioje būtų numatyta kokybės užtikrinimo organizacinė struktūra - su tiksliu dalyvių vaidmenų ir užduočių aprašymu.
• Ji taip pat rekomenduoja kokybės užtikrinimo politikoje ir sistemoje visapusiškai atsižvelgti į dabartinę praktiką, kuri atspindi įsišaknijusius kokybės kultūros bruožus.
• Rekomenduojama suintensyvinti darbą, susijusį su „instituciniais darbuotojų kvalifikacijos kėlimo standartais“. Ši rekomendacija jau buvo pateikta 2013 m. išorinio vertinimo išvadose, tačiau visam Universitetui taikomi bendri standartai dar nėra parengti, nors jie ir yra ypač svarbūs institucinei plėtrai.
• Ekspertų grupė rekomenduoja kokybės užtikrinimo dokumentus, įskaitant kokybės tikslus ir kokybės užtikrinimo sistemos aprašą, padaryti viešus ir visiems prieinamus VU interneto svetainėje lietuvių ir anglų kalbomis.
• Ekspertų grupė rekomenduoja užsienio studentams teikti labiau individualizuotą ir veiksmingą paramą, siekiant palengvinti jų integraciją į VU bendruomenę.
• Ekspertų grupė rekomenduoja didinti studentų informuotumą apie konkrečius skundų teikimo būdus, taip pat organizuoti darbuotojų mokymus, siekiant didinti informuotumą apie nediskriminavimo praktiką ir gebėjimą pastebėti kritines situacijas.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• VU Gyvybės mokslų centre sukurta pasaulinio lygio mokslinių tyrimų aplinka, atitinkanti pirmaujančius Europos standartus, kuri pritraukia geriausius tyrėjus iš Lietuvos ir užsienio. Centro sėkmė ir standartai su tarptautine modernia infrastruktūra ir pripažintais mokslininkais turėtų būti taikomi ir kitose mokslinių tyrimų srityse, kuriose VU užima lyderio pozicijas šalyje.
• Gyvybės mokslų centro, Medicinos fakulteto ir Edukologijos instituto doktorantūros mokyklos, o taip pat ir tos, kurios dar tik bus įsteigtos kituose VU padaliniuose, yra gerosios praktikos pavyzdžiai, rodantys kaip sukurti palankią ir tarptautiniu mastu konkurencingą doktorantūros mokslinių tyrimų aplinką.
• Doktorantų parengtos disertacijos, kuriose bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais pateikiami parengtų mokslinių publikacijų rezultatai, sudaro apie 40%. Ekspertų grupė tai vertina tai kaip sektiną standartą ir ragina šią praktiką plėsti.
• Tarptautinis Farmacijos centro bendradarbiavimas su Kopenhagos ir Upsalos universitetų katedromis yra geras abipusiai produktyvių ryšių pavyzdys.
• Vidaus fondų, skirtų mokslinių tyrimų pajėgumams didinti ir leidžiančių sėkmingai teikti paraiškas išorės dotacijoms gauti, sukūrimas yra puikus gerosios praktikos pavyzdys stiprinant gebėjimus ir plėtojant mokslinių tyrimų kokybę.
• Speciali doktorantų, podoktorantūros stažuotojų ir kviestinių tyrėjų iš užsienio pritraukimo programa svariai prisideda prie institucijos tarptautiškumo didinimo pastangų.

Rekomendacijos

• Ekspertų grupė rekomenduoja skubiai sukurti patikimą studentų ir absolventų kompetencijų vertinimo metodą, nes šis strateginis tikslas tiesiogiai susijęs su nacionaliniu įgūdžių poreikiu ir socialinių dalininkų poreikiais. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti universaliesiems gebėjimams ir bendriesiems įgūdžiams.
• Ekspertų grupė rekomenduoja didinti studijų programų lankstumą (įskaitant tarpdiscipliniškumą ir daugiadiscipliniškumą), plėsti individualaus studijų plano metodą, apsvarstyti galimybę rinktis ištęstinę studijų formą ir mišrų mokymąsi tarp darbo vietos ir akademinės aplinkos.
• Siekiant atgaivinti epistemines bendruomenes bei norint doktorantams pasiūlyti bendras tarnybas ir efektyvinti antrosios ir trečiosios pakopos universitetinių studijų ir mokslinių tyrimų vykdymą, ekspertų grupė rekomenduoja sparčiau plėsti doktorantūros mokyklų modelį ir kitose VU padaliniuose, ypač tuose, kuriuos MOSTA įvertino kaip konkurencingiausias tarptautiniu mastu. Šiam tikslui turėtų būti visapusiškai pasitelkiamas „Arqus“ aljansas.
• Ekspertų grupė rekomenduoja siūlyti tarptautines magistrantūros ir doktorantūros studijų programas visose srityse, kurių mokslinių tyrimų rezultatai atitinka aukštus tarptautinius standartus pagal palyginamąjį mokslo vertinimą.
• Kad būtų sudarytos sąlygos integruotoms bendruomenėms ir tarptautinių studentų grupių patirčiai, ekspertų grupė rekomenduoja plėsti jungtinių modulių (dalykų) skaičių anglų ir lietuvių kalbų studijų programose ir kiek įmanoma labiau sujungti šias programas.
• Siekiant spręsti nevienodų mokslinių tyrimų rezultatų atskiruose KAP problemą, ekspertų grupė rekomenduoja ne tik padėti silpnesniems padaliniams plėtoti iniciatyvas, bet ir stiprinti tuos, kurie jau išvystė savo potencialą kaip pavyzdį ir paskatą kitiems.
• Siekiant ambicingų tarptautiškumo didinimo tikslų, kuriuos užsibrėžė VU, ekspertų grupė rekomenduoja nustatyti griežtesnes taisykles dėl personalo kalbų mokėjimo, taip pat numatyti atitinkamas mokymo galimybes, pavyzdžiui, kalbų kursus, tarptautinį mobilumą ir tarpkultūrinius socialinius tinklus tarp VU akademinio personalo. Visų akademinių darbuotojų anglų kalbos žinios turėtų būti tobulinamos ir patvirtinamos pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (BEKM).
• Ekspertų grupė primygtinai rekomenduoja visus VU bendruomenės narius supažindinti su tarptautinio matomumo svarba savęs suvokimui, pilietiniam ir pasauliniam supratimui, tarpkultūriniam jautrumui, lyderystei ir konkurencingumui. Mentoriai ir vadovai turėtų padėti studentams ir darbuotojams suprasti, jog verta išeiti iš komforto zonos ir pažįstamo konteksto, nes tai padeda sugriauti nusistovėjusias nuostatas, ugdyti kūrybiškumą bei gebėjimą bendrauti ir diegti naujoves. Studentų ir darbuotojų išvykstamąjį mobilumą reikėtų skatinti skiriant papildomas stipendijas, kokybiškas konsultacijas ir pasitelkiant neseniai įsteigtą VU fondą. Sistemingas mobilumo galimybių ir užsienyje įgytų studijų kreditų pripažinimo užtikrinimas turi būti pasiektas per dabartinį strateginį laikotarpį.
• Ekspertų grupė rekomenduoja Rektoratui, Tarybai, Senatui ir visiems kitiems sprendimų priėmėjams daryti įtaką šalies vyriausybei ir agentūroms, kad jos skirtų papildomų lėšų tarptautiniam personalui įdarbinti, taip konkuruojant su kitais Europos mokslinių tyrimų universitetais. Vizituojančiųjų profesorių priėmimas Universitete skatinamas pagal specialias programas, tačiau dėl nekonkurencingų atlyginimų jis vis dar yra labai mažas.     

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• VU demonstruoja išskirtinį supratimą apie mokslinės komunikacijos svarbą, ypač Universiteto bendradarbiavimo su mokyklomis srityje, per įvairių programų, įskaitant mobiliosios mokslo laboratorijos naudojimą, įgyvendinimą.
• Universiteto parama Lietuvos inovacijų ir verslumo ekosistemai per mokslo ir technologijų parkus Saulėtekio slėnyje ir Visoriuose bei abipusį mokslo ir verslo bendradarbiavimą (pavyzdžiui, Gyvybės mokslų centro bendradarbiavimas su aukštųjų technologijų įmonėmis). Toks tarpsektorinis bendradarbiavimas daro labai didelę įtaką šalies reputacijai tarptautiniuose verslo sluoksniuose.
• VU parama akademiniam personalui inovacijų ir naudos kūrimo iniciatyvoms, įskaitant intelektinės nuosavybės apsaugos procedūras ir patentų apsaugą, bei kuriant aukštųjų technologijų įmones ir startuolius, pastaraisiais metais gerokai išaugo. Jos veiksmingumą plačiai vertina darbuotojai ir išorės socialiniai dalininkai, ir būtent dėl jos sparčiai daugėja VU mokslininkų sukurtų patentų ir aukštųjų technologijų įmonių.
• VU tyrėjai atliko svarbų vaidmenį kovojant su COVID-19 pandemija ir užtikrinant visuomenės sveikatos apsaugą.
• Šiaulių akademija buvo sėkmingai prijungta prie VU ir dabar gali veiksmingiau siekti XXI a. pedagogikos paslaugų teikimo Šiaurės Lietuvos regionui ir visai valstybei.

Rekomendacijos

• Ekspertų grupė rekomenduoja įsteigti padalinį, kuris rinktų ir analizuotų informaciją apie regioninius ir nacionalinius poreikius, kad būtų galima plėtoti strateginį vystymąsi šioje srityje. Patartina atlikti išsamią inventorizaciją, kuri atskleistų kuriose srityse Universitetas yra ar galėtų būti stipriausias nacionalinės ar regioninės plėtros partneris, ir paskirti atsakingus KAP, kurie prisiimtų atsakomybę už konkrečias sritis.
• Ekspertų grupė rekomenduoja sukurti sistemingą mokymosi visą gyvenimą poreikių vertinimo procesą, kuris leistų VU aktyviai formuoti nacionalinę diskusiją dėl įgūdžių plėtojimo programos ir tapti pagrindiniu tęstinio profesinio tobulėjimo teikėju Baltijos regione.
• Ekspertų grupė rekomenduoja stiprinti partnerystę srityse, kurios yra itin svarbios Pramonei 4.0 ir kuriose VU yra ypač stiprus, pavyzdžiui, finansinių technologijų, lazerių ir lustų technologijos, tvari aplinka, išmanieji miestai ir t. t. 
• Ekspertų grupė rekomenduoja daugiau dėmesio skirti išorinių veiksnių, darančių didelę įtaką Lietuvos valstybei, visuomenei ir ekonomikai, vertinimui. Šis vertinimas turėtų būti reguliarus ir operatyvus, kad būtų galima teikti žiniomis pagrįstas rekomendacijas dėl ilgalaikių ir trumpalaikių iššūkių.
• Siekiant didinti Universiteto žinomumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, ekspertų grupė rekomenduoja aktyviau skleisti VU studentų, mokslininkų ir absolventų pasiekimus plačiajai visuomenei.

Paskesnė veikla yra skirta įgyvendinti išorinio vertinimo metu pateiktus siūlymus ir rekomendacijas, tobulinti aukštosios mokyklos veiklą ir užtikrinti, kad išorinio vertinimo metu nustatyti trūkumai bus pašalinti.

Paskesnė veikla prasideda įvertinus aukštąją mokyklą ir atliekama keliais etapais:

• aukštoji mokykla parengia ir viešai skelbia veiklos tobulinimo priemonių planą (neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų atveju, planą nagrinėja ir rekomendacijas teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija):

Veiklos tobulinimo priemonių planas

• aukštoji mokykla parengia ir viešina išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą:

Pažangos ataskaita (bus paskelbta iki 2026 m. birželio mėn.).

• SKVC išanalizavęs pažangos ataskaitą ir pasitelkęs išorės ekspertus teikia grįžtamąjį ryšį aukštajai mokyklai (suplanuota 2026 m. birželio mėn.).