Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

Įgyvendinant 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 395, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla nuo 2024 m. spalio 1 d. prijungta prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

Išorinio institucinio vertinimo ir akreditavimo sprendimai

Išorinio vertinimo sprendimasAkreditavimo terminasAkreditavimo dataAkreditavimo įsakymas
Teigiamas7 metai2021 m. rugsėjo 17 d.Įsakymas

Institucinio vertinimo išvados

Išvados EN (originalas)

Išvados LT (vertimas)

Ekspertų grupės sudėtis

Prof. Dr. Stephane Lauwick – grupės vadovas (Prancūzija)

Prof. Dr. Anca Greere – sekretorė (Rumunija)

Dr. Markku Karkama – akademinės bendruomenės atstovas (Suomija)

Ms. Johanne Marie Trovag – akademinės bendruomenės atstovė (Norvegija)

Ala Minkevičienė – socialinė partnerė (Lietuva)

Joshua Weygant – studentas (Vokietija)

Ekspertų vertinimas ir jo rezultatai balais

Žemiau pateikiama informacija apie aukštosios mokyklos ekspertinio vertinimo rezultatus. Kiekviena iš sričių ekspertų yra išanalizuojama remiantis aukštosios mokyklos pateikta savianalize bei vizito metu surinkta informacija, pateikiamos jos tobulinimo rekomendacijos, įvardijamos gerosios praktikos ir  bendras srities įvertinimas penkiabalėje sistemoje.

  • 5 balai - puikiai - sritis yra išskirtinai gera nacionaliniame kontekste tarptautinėje erdvėje;
  • 4 balai - labai gerai - sritis nacionaliniame kontekste ir tarptautiniu mastu vertinama labai gerai, be trūkumų;
  • 3 balai - gerai - sritis plėtojama sistemiškai, be esminių trūkumų;
  • 2 balai - patenkinamai - sritis tenkina minimalius reikalavimus, yra trūkumų, kuriuos būtina pašalinti;
  • 1 balas - nepatenkinamai - sritis netenkina minimalių reikalavimų, yra esminių trūkumų.

Po vertinimo vykdoma paskesnė veikla, kurios metu aukštoji mokykla tobulina savo veiklą pagal pateiktas rekomendacijas.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

  • Nenustatyta

Rekomendacijos

  • išaiškinti painiavą dėl trijų sprendimų priėmimo organų vaidmenų ir atsakomybių, kad galutinį patvirtinimą teiktų tik vienas organas;
  • skirti daugiau dėmesio ne veiklos vykdymui, o strateginiam vystymui ir skatinti vieningo metodo, kuriuo galėtų dalintis ir prie kurio galėtų prisidėti visa bendruomenė, taikymą;
  • užtikrinti, kad aukštoji mokykla turėtų aiškius tikslus, prie kurių galėtų visi prisidėti, ir suformuoti aiškią viziją bei bendrą supratimą apie ilgalaikes strategines ambicijas ir jų pasiekimo būdą;
  • visiškai įforminti strateginius dokumentus, užtikrinant pagrindinių veiklos krypčių aiškumą visiems socialiniams dalininkams, jų sistemingą įgyvendinimą ir veiksmingą stebėseną;
  • formalizuotai įvertinti, ar procesai yra pakankamai racionalizuoti ir tikslingi;
  • formalizuotai įvertinti, ar naudojami PVR yra naudingi ir ar pagal surinktus duomenis galima nustatyti susijusius pokyčius, vedančius strateginio vystymo link;
  • sukurti strategiją, kaip suformuoti aiškias tyrimų kryptis, kurios skirtingos moksliniams tyrimams nuo taikomųjų;
  • sukurti visa apimantį strateginį tarptautiškumo skatinimo metodą, aiškiai nustatyti prioritetus ir jiems skirtus išteklius;
  • įvertinti naują struktūrą, įskaitant direktoriaus pavaduotojo pareigas, užtikrinti valdomą darbo krūvį ir ne per didelio funkcijų kiekio vienoms pareigoms priskyrimą;
  • vystyti tyrimų pajėgumus strateginiame organizaciniame lygmenyje ir užtikrinti vienodą mokslinių veiklų paskirstymą aukštojoje mokykloje;
  • užtikrinti, kad darbuotojų ugdymo veiklos yra sistemingai priderintos prie strateginių tikslų, o ne prie individualių darbuotojų prioritetų ir kad kvalifikacijų/kompetencijų skirtumus tarp skirtingų katedrų būtų galima išlyginti;
  • geriau kontroliuoti nubyrėjusių studentų skaičių, tiriant, kada studentai tampa pažeidžiami, ir pasiūlant jiems konsultacijas dėl alternatyvas jūreivystės sektoriuje pasirinkimo;
  • sukurti įvairesnių būdų, kaip labiau įtraukti išorinius socialinius dalininkus į valdymo veiklas.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

  • gebėjimas tobulėti, atsižvelgiant į išorinio kokybės užtikrinimo rekomendacijas;
  • tvirtas nusiteikimas taikyti kokybės procesus.

Rekomendacijos

  • pasirūpinti, kad viešai pateikiama, su KVS susijusi informacija, būtų nuolat atnaujinama ir tikslinama;
  • pritaikyti ciklišką KVS pakeitimų vykdymo sistemą, kad socialiniai dalininkai galėtų veiksmingai ir nuolat prisidėti prie sričių, turinčių poveikį jų veiklai;
  • racionalizuoti rizikos valdymą skirtinguose KVS dokumentuose, taip užtikrinant vienodą atitinkamų rizikos veiksnių nustatymą ir sušvelninimą skirtingose srityse;
  • užtikrinti nuoseklią kokybės užtikrinimo veiklos stebėseną, tinkamumo paskirčiai tikrinimą ir atitinkamų rezultatų panaudojimą patobulinimams atlikti;
  • apsvarstyti galimybę įvesti formalius mokymus apie plagiavimą, įsigyti plagiavimo atvejų aptikimo programinę įrangą, padėsiančią užtikrinti nuoseklų dėstytojų plagiavimo atvejų tvarkymą ir sistemingai rinkti ir analizuoti plagiavimo atvejus, įtraukiant šią veiklą į KVS;
  •  apsvarstyti galimybę pritaikyti sistemą, leidžiančią studentams skirti ar rinkti savo atstovus į visus valdymo organus vietoj to, kad juos atrinktų ar paskirų LAJM darbuotojai, nelaukdami studentų pritarimo.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

  • holistinis požiūris į studijų planą;
  • teigiamas studentų mobilumo augimas nuo 2018 m. (iki Covid-19);
  • aktyvus praktikos naudojimas studijų programose, įskaitant simuliacijas ir stažuotes;
  • darbuotojams suteikiamos galimybės įgyti arba atnaujinti praktinę patirtį socialinių partnerių laivuose;
  • palaikantys dėstytojai net kai studentai atlieka praktiką jūroje;
  • geras absolventų įsidarbinimo lygis. Darbuotojai vertina absolventų kompetencijas ir daug absolventų įsidarbino aukštose pozicijose;
  • tarptautinių studijų programų anglų kalba įvedimas ir studentų iš užsienio priėmimas.

Rekomendacijos

  • siekiant geriau valdyti studentų lūkesčius dėl akademinių ir profesinių reikalavimų, apsvarstyti galimybę į priėmimo procesą įtraukti individualius pokalbius;
  • strategiškai praplėsti laipsnį suteikiančių programų pasiūlą, pritraukiant daugiau brandesnių studentų;
  • siekiant sumažinti arba išvengti studentų nubyrėjimo dėl medicininių priežasčių, reikėtų užtikrinti, kad stojantieji į jūreivystės programas gautų aiškią informaciją apie medicininius reikalavimus, pvz., studijų programos apraše LAJM tinklalapyje;
  • apsvarstyti galimybę paįvairinti baigiamuosius reikalavimus, kad studentai turėtų daugiau pasirinkimų, ir taip padidėtų absolventų skaičius;
  • norint padidinti studentų dalyvavimą mokslinėje veikloje, reikėtų sistemingiau įtraukti studentus į tyrimus;
  • spręsti klausimus, susijusius su kreditų pripažinimu, studentams grįžus po mainų programų, sumažinant studentų akademines skolas ir praplečiant siūlomas galimybes už „Erasmus“ programos ribų;
  • sustiprinti tarpkultūrinę mokymosi patirtį, į studijų programas įtraukiant didesnę tarpkultūrinio mokymo apimtį ir pagerinant integraciją tarp lietuvių ir užsienio studentų;
  • praplėsti tarptautiškumo vietoje skatinimo veiklų apimtį, įskaitant, bet neapsiribojant trumpesniu bendradarbiavimu su partneriais dėl projektų, studentų ir darbuotojų įtraukimu į taikomąsias mokslines veiklas;
  • tęsti investicijas į anglų kalbos žinių tobulinimą, ypač, atsižvelgiant į internacionalizacijos tikslus ir studijų programą anglų kalba siūlymą.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

  • tvirtas bendradarbiavimas ir nuolatinis bendravimas tarp LAJM ir atitinkamų socialinių dalininkų;
  • LAJM aktyvus ir profesionalus atsakas į rinkos poreikius, kuriant ir vykdant profesinio mokymosi visą gyvenimą kursus, kurių metu perkvalifikuojamos arba keliamos jūreivystės srities profesijų kompetencijos;
  • moderni technologinė bazė, kuria naudojamasi, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.

Rekomendacijos

  • apsvarstyti galimybę labiau įtraukti socialinius partnerius į rinkodaros iniciatyvas, kad priėmimo reikalavimai būtų geriau priderinti prie galimų studentų lūkesčių.

Paskesnė veikla yra skirta įgyvendinti išorinio vertinimo metu pateiktus siūlymus ir rekomendacijas, tobulinti aukštosios mokyklos veiklą ir užtikrinti, kad išorinio vertinimo metu nustatyti trūkumai bus pašalinti.

Paskesnė veikla prasideda įvertinus aukštąją mokyklą ir atliekama keliais etapais:

  • aukštoji mokykla parengia ir viešai skelbia veiklos tobulinimo priemonių planą (neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų atveju, planą nagrinėja ir rekomendacijas teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija):

Veiklos tobulinimo priemonių planą.

  • aukštoji mokykla parengia ir viešina išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą:
  • SKVC išanalizavęs pažangos ataskaitą ir pasitelkęs išorės ekspertus teikia grįžtamąjį ryšį aukštajai mokyklai.

    Aukštąją mokyklą prijungus prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, veiklos tobulinimo priemonių planas ir pažangos ataskaita integruota į Vilniaus Gedimino technikos universiteto, veiklos tobulinimo priemonių planą ir pažangos ataskaitą.

Atnaujinimo data: 2026-01-12