Išorinio institucinio vertinimo ir akreditavimo sprendimai

Išorinio vertinimo sprendimasAkreditavimo terminasAkreditavimo dataAkreditavimo įsakymas
Teigiamas7 metai2023 m. gegužės 10 d.Įsakymas

Institucinio vertinimo išvados

Išvados EN (originalas)

Išvados LT (vertimas)

Ekspertų grupės sudėtis

Prof. Bastian Baumann – grupės vadovas (Vokietija)

Dr. Tara Ryan – sekretorė (Airija)

Doc. Anders Johannes Justenlund – akademinės bendruomenės atstovas (Danija)

Prof. Eneken Titov – akademinės bendruomenės atstovė (Estija)

Audronė Alijošiūtė-Paulauskienė – socialinė partnerė (Lietuva)

Mantas Gutauskas – studentas (Lietuva)

Ekspertų vertinimas ir jo rezultatai balais

Žemiau pateikiama informacija apie aukštosios mokyklos ekspertinio vertinimo rezultatus. Kiekviena iš sričių ekspertų yra išanalizuojama remiantis aukštosios mokyklos pateikta savianalize bei vizito metu surinkta informacija, pateikiamos jos tobulinimo rekomendacijos, įvardijamos gerosios praktikos ir  bendras srities įvertinimas penkiabalėje sistemoje.

  • 5 balai - puikiai - sritis yra išskirtinai gera nacionaliniame kontekste tarptautinėje erdvėje;
  • 4 balai - labai gerai - sritis nacionaliniame kontekste ir tarptautiniu mastu vertinama labai gerai, be trūkumų;
  • 3 balai - gerai - sritis plėtojama sistemiškai, be esminių trūkumų;
  • 2 balai - patenkinamai - sritis tenkina minimalius reikalavimus, yra trūkumų, kuriuos būtina pašalinti;
  • 1 balas - nepatenkinamai - sritis netenkina minimalių reikalavimų, yra esminių trūkumų.

Po vertinimo vykdoma paskesnė veikla, kurios metu aukštoji mokykla tobulina savo veiklą pagal pateiktas rekomendacijas.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

  • SMK atliktas darbas steigiant privačių aukštųjų mokyklų konfederaciją.

Rekomendacijos

  • SMK turėtų apsvarstyti savo strateginius ir veiksmų planus ir užtikrinti, kad pagrindiniai prioritetai būtų akivaizdesni ir atsispindėtų „pagrindiniuose“ rodikliuose, o ne išsamiuose kontroliniuose sąrašuose.
  • SMK turėtų sutelkti dėmesį į Demingo ciklo elementus „tikrinti“ ir „veikti“, kad būtų galima įdiegti formalius stebėsenos ir peržiūros mechanizmus bei geresnius tobulinimo veiksmus.
  • SMK turėtų sistemingiau rengti ataskaitas ir daugiau dėmesio skirti skirtumams tarp praeities ir dabarties, taip pat sutelkti dėmesį į patobulinimus, ypač nustatant oficialią metinių veiklos rezultatų peržiūrų struktūrą vidurinės grandies vadovams ir lyderiams.
  • SMK turėtų pasirūpinti, kad asmenys, priimantys akademinius sprendimus, būtų kompetentingi tai daryti ir būtų tinkamai įvardyti kaip „akademiniai“ darbuotojai arba dėstytojai. 
  • SMK turėtų atidžiai vadovautis atitinkamų sprendimus priimančių organų įgaliojimais arba įstatais, kad būtų užtikrintas tinkamas atstovavimas atitinkamoms grupėms.
  • SMK turėtų geriau informuoti studentus apie įvairias tarybas ir komitetus, kurių nariais gali būti studentai, ir apie tai, kaip jie skiriami.
  • SMK turėtų užtikrinti, kad studentus į valdymo ir studentų atstovybės postus rinktų jų bendraamžiai.
  • SMK turėtų sudaryti atskirą rizikos registrą, kurį reguliariai stebėtų direktorė ir jos vadovaujama komanda ir apie kurį būtų periodiškai pranešama akcininkams.
  • SMK turėtų sukurti sistemą, kad būtų sukurtas vienas integruotas duomenų modelis, pagrįstas aiškiomis apibrėžtimis ir datomis, kuriuo būtų dalijamasi visoje organizacijoje ir kuris būtų naudojamas metinės peržiūros procesuose.
  • SMK turėtų suteikti studijų programų vadovams konkrečią paramą įdarbinant darbuotojus.  Į žmogiškųjų išteklių planavimo valdymą turėtų būti įtraukta dar daugiau specialistų, o personalui padėti turėtų būti įdarbintas žmogiškųjų išteklių specialistas.
  • SMK turėtų nustatyti formalų  požiūrį į individualius profesinio tobulėjimo planus ir tikslus.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

  • Nepateikta

Rekomendacijos

  • SMK turėtų peržiūrėti savo stebėsenos ir komunikacijos modelius, kad užtikrintų, jog akademinė bendruomenė būtų išsamiai informuota apie savo įsipareigojimus ir visus trūkumus, į kuriuos reikia reaguoti.
  • SMK turėtų ir toliau tobulinti savo kokybės sistemą, ypatingą dėmesį skirdama sistemingesniam jos vertinimui, kad kritiškai suprastų jos veiksmingumą ir poveikį; perėjimas prie aiškesnio ir sistemingesnio stebėsenos arba tikrinimo proceso gali padėti Kolegijai geriau nustatyti tobulintinas sritis.
  • SMK kaip visa institucija turėtų apsvarstyti, kaip geriau panaudoti duomenis tobulėjimui skatinti.
  • SMK turėtų skirti ypatingą dėmesį „iškritimo“ stebėsenai.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

  • Nepateikta

Rekomendacijos

  • SMK turėtų sistemingai užtikrinti, kad ateityje mokymas būtų grindžiamas moksliniais tyrimais.
  • SMK turėtų organizuoti papildomus mokymus darbuotojams apie konstruktyvų vertinimo suderinimą su studijų rezultatais, kurie būtų tinkamai suderinti su nacionaline kvalifikacijų sandara. 
  • SMK turėtų atidžiai apsvarstyti su programomis susijusį darbo krūvį, kad būtų užtikrintas tikslus kreditų priskyrimas ir parengtas sisteminis jų priskyrimo metodas. 
  • SMK turėtų išanalizuoti skatinimo dėstytojams poveikį, kad išsiaiškintų, ar jis yra pakankamas ir tinkamas jų mokslinių tyrimų tikslams pasiekti. 
  • SMK turėtų nustatyti konkrečius mokslinių tyrimų tikslus ir susisteminti darbuotojų mokslinių tyrimų lūkesčius.
  • SMK turėtų remti mokslininkus, kad jie daugiau savo mokslinių darbų pristatytų ne vidaus konferencijose, o specializuotuose teminiuose forumuose ir parengtų daugiau recenzuojamų publikacijų.  Siūloma sukurti oficialesnę struktūrą ar procesą, kad būtų užtikrintas nuoseklesnis mokslinių tyrimų profilio kūrimas.    
  • SMK turėtų parengti konkretesnę mokslinių tyrimų strategiją, kuri atidžiau atitiktų kolegijos siekius, o jos požiūris į mokymąsi visą gyvenimą taip pat būtų suderintas su mokslinių tyrimų plėtra.
  • SMK turėtų labiau orientuotis į tarptautines partnerystes ir tikslinį bendradarbiavimą.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

  • SMK siekė gauti ir gavo akreditaciją teikti mokytojų mokymo programas, pagal kurias išduodami nacionaliniu mastu pripažįstami sertifikatai.  Tai labai geras pavyzdys, kaip galima reaguoti į tam tikrą poreikį ir laikui bėgant jį plėtoti, taip sukuriant potencialią stipriąją Kolegijos sritį.
  • SMK programa „Asmenys, norintys teikti muitinės tarpininko paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje“ Muitinės mokymo centro buvo sertifikuota kaip tinkamas šios srities darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, todėl tai yra geras parengtas LLL pavyzdys, o jos sertifikavimas gali tapti pavyzdžiu ir SMK ateityje. 

Rekomendacijos

  • SMK turėtų toliau plėsti ir gilinti ryšius Kaune ir Vilniuje, užmegzdama partnerystę srityse, atitinkančiose jos studijų programų kompetencijas.
  • SMK turėtų gerai supažindinti savo partnerius su akademiniais programų aspektais, užtikrindama, kad jie būtų informuoti apie NKS lygius ir susijusius akademinius standartus.
  • SMK turėtų analizuoti savo socialines partnerystes nustatydami kriterijus, rodančius realų poveikį regiono ar šalies plėtrai.
  • SMK turėtų nuodugniau ištirti mokymosi visą gyvenimą sritį ir nustatyti sektorius, kuriuos galėtų remti.

Paskesnė veikla yra skirta įgyvendinti išorinio vertinimo metu pateiktus siūlymus ir rekomendacijas, tobulinti aukštosios mokyklos veiklą ir užtikrinti, kad išorinio vertinimo metu nustatyti trūkumai bus pašalinti.

Paskesnė veikla prasideda įvertinus aukštąją mokyklą ir atliekama keliais etapais:

  • aukštoji mokykla parengia ir viešai skelbia veiklos tobulinimo priemonių planą (neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų atveju, planą nagrinėja ir rekomendacijas teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija):

Veiklos tobulinimo priemonių planas

  • aukštoji mokykla parengia ir viešina išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą:

Pažangos ataskaita (bus paskelbta iki 2025 m. lapkričio mėn.).

  • SKVC išanalizavęs pažangos ataskaitą ir pasitelkęs išorės ekspertus teikia grįžtamąjį ryšį aukštajai mokyklai (suplanuota 2025 m. lapkričio mėn.).

Atnaujinimo data: 2024-12-02