Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Nenustatyta.

Rekomendacijos

• Kolegija turėtų peržiūrėti savo požiūrį, kad galėtų aktyviai reaguoti į besikeičiančius technologinius, visuomeninius ir aplinkos veiksnius, kad sukurtų ir išlaikytų patrauklų aktualių studijų programų portfelį.
• Siekdama užtikrinti strateginio plano įgyvendinimą, Kolegija turėtų parengti aiškų, lengvai suprantamą veiklos rodiklių ir sėkmės indikatorių rinkinį, tinkamai naudoti tarpinius tikslus ir užtikrinti, kad visi tikslai būtų konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, realūs ir apibrėžti terminais.
• Kolegija turėtų paremti savo nusistovėjusį strateginio planavimo ir rizikos valdymo metodą vadovu, kuriame būtų išsamiai aprašyti planavimo ir rizikos valdymo procesai, nustatyta atsakomybė ir požiūris į susijusią komunikaciją.
• Baigiant planuojamą organizacinės struktūros peržiūrą, Kolegija raginama užtikrinti, kad atsakomybė būtų subalansuota ir paskirstyta tarp vyresniųjų vadovų.
• Kolegijai primygtinai rekomenduojama parengti aiškią personalo strategiją:
  • užtikrinti, kad akademinio personalo profilį būtų galima veiksmingai pritaikyti prie sparčiai kintančių visuomenės ir profesinių poreikių, ir taip užtikrinti, kad būtų užtikrintas lanksčiai reaguojančių programų portfelio tvarumas;
  • užtikrinti lankstų, veiksmingą ir efektyvų administracinį valdymą, kuris aktyviai atitiktų kintančius poreikius.
• Kolegija turėtų labiau vertinti, analizuoti ir sutelkti dėmesį į savo strateginius, planavimo ir atskaitomybės dokumentus.
• Kolegija skatinama geriau išnaudoti gerą ir šiuolaikišką studijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą studentų, profesinių bendruomenių, kurioms ji tarnauja, labui, reklamuojant save bei didinant savo matomumą ir poveikį.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Nenustatyta.

Rekomendacijos

• Kolegija turėtų remtis savo nusistovėjusiu požiūriu į kokybės užtikrinimą ir plėtoti institucinę kokybės gerinimo kultūrą, pagrįstą sektorių ir disciplinų lyginamąja analize.
• Kolegija turėtų sukurti tvirtą, patikimą, skaidrų ir kontroliuojamą dalijimosi gerąja patirtimi fakultetuose ir tarp fakultetų modelį.

• Kolegija turėtų įteisinti savo požiūrį į padalinių ir programų apklausas kaip visiškai suderintos ir nuoseklios kokybės užtikrinimo ir gerinimo sistemos, susiejančios padalinių, programų, katedrų, fakultetų ir visos aukštosios mokyklos veiklą, dalį.

• Kolegija turėtų apsvarstyti galimybę išplėsti studentų dalyvavimą oficialiuose kokybės procesuose, į visus programų komitetus įtraukiant po vieną studentų atstovą iš visų studijų metų (1, 2 ir 3 metų).

• Kolegija turėtų užtikrinti, kad grįžtamojo ryšio „kilpa“ būtų uždara, kad visi studentai ir darbuotojai galėtų įsitikinti kaip organizacija įsiklauso, mokosi ir tobulėja; tam galėtų būti taikomas modelis „jūs pasakėte, mes padarėme“.

• Kolegija turėtų nustatyti sistemingą metodą, kaip užtikrinti, kad studentams ir darbuotojams būtų organizuoti oficialūs mokymai ir parengti dokumentai, kuriuose būtų paaiškintas jų vaidmuo kokybės užtikrinimo ir gerinimo procesuose, pavyzdžiui, studentų ir personalo vadovai, oficialūs įvadiniai darbuotojų procesų aprašai ir dalijimasis gerąja patirtimi visoje aukštojoje mokykloje.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Kolegijos ir jos absolventų konkurencinį pranašumą suteikia unikalios Lietuvoje transporto inžinerijos studijų programos, pvz., transporto inžinerijos srityje.

Rekomendacijos

• Kolegija turėtų peržiūrėti savo teikiamų paslaugų apimtį ir pobūdį bei parengti studijų ir mokslinių tyrimų planą, kad būtų pasiekti aukštosios mokyklos strateginiai tikslai, patenkinti sektoriaus poreikiai ir atsižvelgta į pasaulines tendencijas bei problemas.
• Kolegija turėtų parengti ir paskelbti mokymosi ir mokymo strategiją. Mokymosi ir mokymo strategijos dalis:
  • Kolegija turėtų toliau svarstyti į studentą orientuoto mokymosi ir mokymo bei novatoriškų mokymo metodų reikšmę; rekomenduojama atnaujinti savo požiūrį į veiklą ir jį palyginti su tarptautiniais pavyzdžiais;
  • Kolegija turėtų stiprinti tarpdisciplininį požiūrį ir veiklą tarp fakultetų ir studijų programų per teminius projektus, modulius ir studijų programas, pavyzdžiui, tvarumo;
  • Kolegija taip pat turėtų apsvarstyti, ar į savo mokymosi ir mokymo strategiją galėtų įtraukti metodus, kaip teikti paramą ir patarimus pasitelkiant vidinius geranoriškus kritikus darbuotojų tarpusavio mentorystę ir dalijimąsi gerąja patirtimi.
• Kolegija turėtų iš naujo apibrėžti savo tarptautiškumo strategiją ir ieškoti galimybių įsitraukti į bendrus mokslinius tyrimus ir mokslinių tyrimų projektus su tarptautiniais partneriais, didinti mokslinių publikacijų skaičių, gauti svarbų MTEP finansavimą iš vyriausybės.

• Kolegija turėtų parengti rinkodaros, reklamos ir įdarbinimo strategiją, kuri atspindėtų išskirtinį Kolegijos pobūdį ir juo aktyviau naudotųsi.

Gerosios praktikos pavyzdžiai

• Glaudus bendradarbiavimas su pramonės partneriais ir valstybinėmis institucijomis visose studijų srityse ir greitas reagavimas į jų poreikius.

Rekomendacijos

• Kolegija turėtų vadovautis strategiškesniu ir aktyvesniu požiūriu į bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir naujų partnerysčių kūrimą. Šiuo tikslu Kolegija turėtų:
  • parengti planą, kaip padidinti bendradarbiavimo su socialiniais partneriais mokslinių tyrimų srityje apimtį ir iš šio bendradarbiavimo gauti daugiau pajamų;
  • sieks stiprinti tarptautinį savo veiklos  ir partnerystės aspektą, kad savo veikloje sukurtų daugiau galimybių;
  • sukurti aiškią ir patogią grįžtamojo ryšio sistemą savo socialiniams partneriams, kurie dalyvauja įvairioje veikloje, pvz., socialinių partnerių grįžtamąjį ryšį studijų programų komitetams, kas sustiprintų jų dalyvavimą ir įsitraukimą.
• Kolegija turėtų plačiau įtraukti socialinius partnerius į komunikaciją ir reklamą; ji turėtų aktyviai skatinti ir skleisti informaciją apie bendradarbiavimą su socialiniais partneriais vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; ji turėtų aktyviai ir sistemingai dalytis savo absolventų sėkmės istorijomis su socialiniais partneriais ir platesne bendruomene.
• Kolegija turėtų kruopščiai suplanuoti mokymosi visą gyvenimą veiklas, įtraukdama socialinius partnerius ir plačiau informuodama apie tokias galimybes.
• Kolegija turėtų atlikti specialius darbo rinkos tyrimus ir galimybių studijas, siekdama įgyti konkurencinį pranašumą ir atrasti potencialias būsimo bendradarbiavimo sritis, kol šia veikla neužsiima socialiniai partneriai.
• Kolegija turėtų suderinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybės užtikrinimą su savo standartinėmis procedūromis ir praktika, kad užtikrintų nuoseklumą ir padėtų įgyvendinti glaudesnės integracijos naudą.

Paskesnė veikla yra skirta įgyvendinti išorinio vertinimo metu pateiktus siūlymus ir rekomendacijas, tobulinti aukštosios mokyklos veiklą ir užtikrinti, kad išorinio vertinimo metu nustatyti trūkumai bus pašalinti.

Paskesnė veikla prasideda įvertinus aukštąją mokyklą ir atliekama keliais etapais:

• aukštoji mokykla parengia ir viešai skelbia veiklos tobulinimo priemonių planą (neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų atveju, planą nagrinėja ir rekomendacijas teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija):

Veiklos tobulinimo priemonių planą.

• aukštoji mokykla parengia ir viešina išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo pažangos ataskaitą:

• SKVC išanalizavęs pažangos ataskaitą ir pasitelkęs išorės ekspertus teikia grįžtamąjį ryšį aukštajai mokyklai (suplanuota 2025 m. rugsėjo mėn.).
  
  Aukštąją mokyklą prijungus prie Vilniaus kolegijos, veiklos tobulinimo priemonių planas ir pažangos ataskaita integruota į Vilniaus kolegijos, veiklos tobulinimo priemonių planą ir pažangos ataskaitą.